Mažeikių nafta ir strateginė partnerystė su
Lenkija
Sėkmingai pasibaigusį Mažeikių naftos pardavimo
sandorį spaudos konferencijoje komentavo Tėvynės sąjungos pirmininkas,
Seimo vicepirmininkas Andrius Kubilius. Džiaugdamasis Mažeikių
naftos reikalų sėkme, A.Kubilius sveikino visus, kurie prie to
prisidėjo. Kaip paprastai, pergalės atveju tos sėkmės tėvų pasidaro
labai daug, bet tai nėra blogai. Nori nenori tenka prisiminti praeitų
metų pabaigą, kai man teko jaustis pakankamai vienišam bandant ginti
lenkų galimybę įsigyti Mažeikių naftą akcijas ir mano vieši pareiškimai
ar klausimai Vyriausybės valandos metu to meto valdžios buvo sutinkami
paniekinamomis replikomis lenkų atžvilgiu, vadinant juos vos ne
sukčiais, nes jie, girdi, neturi naftos. Gerai, kas gerai baigiasi,
- sakė A.Kubilius. Publikuojame jo spaudos konferencijoje pirmadienį
išsakytas mintis.
Kaip žinote, mums naftos reikalai rūpi ir dėl
kai kurių istorinių aplinkybių, nes nuo 1999 metų pasirašytos sutarties
su Williams kompanija buvome kaltinami visomis būtomis ir nebūtomis
nuodėmėmis, nors ir tuo metu tikėjome ir sakėme, kad valstybės rankose
likusias akcijas, kartu su investuotoju sutvarkius įmonės veiklą,
bus galima parduoti žymiai brangiau. Taip ir įvyko penktadienį
valstybė uždirbo beveik 3 mlrd. litų vien todėl, kad mes 1999 metais
neišsigandome Lukoil propagandos, nepabėgome nuo atsakomybės ir
nepardavėme akcijų jam. Penktadienio situaciją dar 1998 m. liepos
20 d. geriausiai numatė R.Valatka savo Lietuvos ryto straipsnyje
Sutartis su Williams nepaguos indėlininkų. Po griežtos kritikos
ministro V.Babiliaus rengiamoms sutartims su Williams kompanija
R.Valatka parašė tokius žodžius: Jei sutartis su Williams po
5 metų, tegu ir be konservatorių, Lietuvai padės brangiai parduoti
jai likusias 57 proc. naftos įmonių akcijų, V.Babiliui ir G.Vagnoriui
Mažeikių centre bus galima statyti paminklą. Taigi šiandien belieka
klausti R.Valatkos, kada toks paminklas bus pradėtas statyti. Nes
kitas paminklas, visiems nuo pat 1999 metų netikėjusiems mūsų
sprendimo teisingumu ir visai tuščiai ir todėl garsiai skambėjusiai
propagandai, buvo pastatytas penktadienį, kai sutartis su PKN Orlen
buvo pasirašyta ir 3 mlrd. litų pasiekė Lietuvos iždą.
Daug gerų ir svarbių žodžių penktadienio proga
buvo pasakyta apie Lietuvos ir Lenkijos strateginę partnerystę ir
jos autorius, architektus bei kūrėjus. Visi yra nusipelnę pagyrimų.
Stebiuosi savo žodžių, pasakytų pavasarinės Lietuvos-Lenkijos parlamentinės
asamblėjos Varšuvoje metu, greitu ir efektyviu išsipildymu. Tuo
metu abi šalis paraginau drąsiai kurti Energetinę Žečpospolitą
kaip regiono energetinio saugumo garantą, ir tokios Žečpospolitos
pagrindai buvo padėti penktadienį. Jeigu įvertintume ir tai, kad
per paskutines savaites su Lenkija buvo sutarta ir dėl Ignalinos
AE statybos, ir dėl elektros tilto tiesimo, tai belieka tik gėrėtis
tokia sparčia pažanga ir su nuostaba savęs klausti kas toliau?
Į tai atsakymas yra vienas dujos. Bendri projektai apsirūpinant
dujomis. Vertinant vis grėsmingesnes prognozes, kad Rusija artimiausiu
metu patirs milžinišką deficitą, tiekdama dujas. Skaitykite interviu
su Alan Riley Verslo žiniose arba to paties autoriaus studiją
The Coming of Russian Gas Deficit: Consequences and Solutions
(CEPS policy brief, October 2006); Alanas Riley prognozuoja, kad
2010 metais Rusija patirs apie 120 milijardų kub. m dujų tiekimo
deficitą; ir tai yra skaičiai, panašūs į tai, kiek Rusija šiandien
tiekia Vakarų Europai (šitie skaičiai nesugalvoti, bet imami iš
pačių Rusijos teikiamų studijų.) Lietuvos strateginės svarbos uždaviniu
mums tampa neatidėliotini sprendimai dėl alternatyvaus apsirūpinimo
dujomis. Čia strategiškai geresnio sprendimo už prisidėjimą prie
Lenkijos planų statyti didelį LNG (suskystintų dujų terminalą) aš
nematau.
Politinėje plotmėje taip pat turime įvardyti,
kad strateginė partnerystė su Lenkija Lietuvai artimiausioje ateityje
bus svarbiausia politinė dimensija, svarbesnė net ir už partnerystę
su kitomis Baltijos valstybėmis. Kad tai sėkmingai realizuotume,
Lietuva turi atsisakyti arba reikšmingai modifikuoti savo paskelbtą
užsienio politikos doktriną, skelbiančią, kad užsienio politikoje
svarbiausias Lietuvos tikslas yra būti regiono centru Lenkiją matant
kaip periferiją Lietuvos centrui. Turime suvokti, kad Lenkija buvo,
yra ir bus šio regiono centras, ir mes turime padėti jiems jausti
atsakomybę už viso šio regiono energetinį, politinį bei kitokį saugumą.
Konkurencija dėl centrizmo buvo, yra ir bus tuščias reikalas.
Parengta pagal Lietuvos ir užsienio agentūrų
pranešimus
© 2007 XXI amžius
|