Ką atneš permainos Vašingtone?

JAV prezidentui Džordžui Bušui nelengva

Kaip ir prognozavo Rusijos politologai, po Demokratų partijos pergalės Atstovų rūmų ir Senato rinkimuose bus nelengva ne tik JAV prezidentui Džordžui Bušui, bet ir Rusijai. Kritika Kremliui ir jo vykdomai politikai iš demokratų stovyklos pasipylė iškart po laimėtų rinkimų. Tačiau pagrindinis JAV demokratų tikslas – priversti prezidentą Dž.Bušą ir jo administraciją radikaliai pakeisti Vašingtono politiką Irako karo atžvilgiu. Todėl Baltųjų rūmų šeimininkas 2007 metus pradėjo nuo rimtų permainų savo administracijoje. Pirmiausia buvo atleistas krašto gynybos sekretorius Donaldas Ramsfeldas, laikomas pagrindiniu Irako karo strategu. Mat Irako problema ir šioje šalyje vykstantis karas, per ketverius metus jau nusinešęs per 3000 amerikiečių karių gyvybių, verčia Baltuosius rūmus keisti šio karo strategiją, o pirmiausia jo strategus. Tuo labiau kad pirmą kartą Amerikos istorijoje moteris, demokratė iš Kalifornijos, kurią jos šalininkai vadina Amerikos vilties žiburiu, tapo Atstovų rūmų pirmininke. Taigi kilusi iš išeivių iš Italijos šeimos Nensi Pelosi užėmė labai aukštą postą JAV vyriausybėje. Bet ir ji, ir demokratų dauguma, faktiškai laimėję rinkimus tik dėl Irako karo kritikos, puikiai suvokia, jog dabar staiga atitraukti JAV karius iš Irako reikštų gėdingą ir sunkiai prognozuojamą Amerikos pralaimėjimą. Tačiau prezidentas Dž.Bušas puikiai supranta, kad būtinos permainos tiek jo administracijoje, tiek Irake. Jau aišku, kad Dž.Bušas pirmiausia pakeis JAV ambasadorių Bagdade musulmoną Zalmajų Khalizadą ir į jo vietą paskirs dabartinį JAV ambasadorių Pakistane Ruaną Krokerį. Taip pat keičiami du aukščiausieji JAV karininkai, vadovaujantys kariniams veiksmams Irake. Kaip teigia įtakingi ir gerai informuoti Vašingtono laikraščiai, generolą Džoną Abizaidą, vadovaujantį pajėgoms Irake, pakeis JAV aukščiausio rango kariškis – Ramiojo vandenyno regiono amerikiečių pajėgų vadas admirolas Viljamas Falonas. Admirolas taip pat perims atsakomybę už JAV karines operacijas ne tik Irake, bet ir Afganistane. Tikriausiai dabartinių pareigų neteks ir JAV sausumos pajėgų Irake vadas generolas Džordžas Kasijus.

Bet karinės vadovybės pakeitimas – toli gražu dar ne visos permainos JAV prezidento valstybės aparate. Pranešama, kad atsistatydino JAV Nacionalinės žvalgybos direktorius Džonas Negropontė. Jį pakeis dimisijos viceadmirolas, patyręs žvalgybos specialistas Maiklas Mc’Konelas. Tiesa, Dž.Negropontė neliks be darbo ir užims gana aukštas JAV Valstybės sekretorės Kondolizos Rais pavaduotojo pareigas.

Daug dėmesio JAV spauda skyrė iš prezidento Dž.Bušo artimiausios aplinkos pasitraukusiai vienai ištikimiausių jo bendražygių, patarėjai teisės klausimais Henrietai Miers. Atsistatydino ar buvo priverstas tai padaryti Nacionalinio saugumo valdybos vadovas Lintonas Broksas.

Taigi permainų JAV administracijoje – daugybė. Ir ne vien tik ant Kapitolijaus kalvos. Tiesa, sprendžiant iš Baltųjų rūmų atstovų pareiškimų, prezidentas Dž.Bušas jokiu būdu neatsisako kapituliuoti Irake. Tai jis pareiškė susitikime su demokratų lyderiais Atstovų rūmuose. Prezidentas sakė, kad bent artimiausiu metu negalvoja apie 132 tūkst. amerikiečių karių išvedimą iš Irako. Dar daugiau, jis nedviprasmiškai pareiškė, jog artimiausiu metu į Iraką bus papildomai pasiųsta dar 20 tūkst. JAV karių. Įdomiausia, kad demokratų lyderiai tam pernelyg neprieštarauja. Matyt, dabar visos JAV pastangos bus sutelktos galingai ir veiksmingai Irako armijai sukurti. O požymių, kad Irako armija atsigauna, jau yra. Štai praėjusį savaitgalį įvykusiose kautynėse su gana galingomis maištininkų pajėgomis nukauta per 70 smogikų. Įdomu, kad tarp nukautųjų yra keli atvykėliai iš Sudano. Tai rodo, kad Irake sumaištį ir neramumus kelia viso pasaulio islamiškieji radikalai, o ne vietiniai. Tam tikrų vilčių teikia ir tai, kad po buvusio diktatoriaus S.Huseino egzekucijos įvykdymo nebuvo didelių neramumų ir teroro išpuolių, kaip prognozavo kai kurie apžvalgininkai. O permainos JAV administracijoje, ypač keičiant su Irako politika susijusius asmenis, rodo, kad dabar pagrindinis Amerikos uždavinys bus Irako armijos parengimas ir finansavimas, kad ji pati, be Amerikos ir jos sąjungininkų pagalbos, sugebėtų atremti visus išpuolius, o svarbiausia – neleisti kilti pilietiniam karui tarp trijų etninių religinių bendruomenių: musulmonų sunitų, šiitų ir kurdų. Kita vertus, jeigu naujai paskirti JAV karo vadai sėkmingai susidoros su labai sunkiais uždaviniais Irake, atsiras ir teigiamų pokyčių sustiprinant NATO pajėgų operacijas Afganistane.

P.K.

© 2006 „XXI amžius“