Ko nepasiekė Suslovas...

Sovietų ideologo Suslovo siekis Lietuvą turėti „deržavos“ sudėtyje, tačiau be lietuvių, regis, septynioliktais iš tos deržavos išsivadavimo metais įgijo tąsos baigtį.

2006 metų lapkritį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad būtina mažinti grupę asmenų, galinčių pretenduoti į dvigubą pilietybę, nes dabar tokia pilietybė yra plačiai paplitęs reiškinys, o turėtų būti itin reta išimtis. KT pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja lietuvių kilmės asmenims Pilietybės įstatyme padaryta išimtis turėti dvigubą pilietybę. Prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta ir įstatymo nuostata, kad iš asmens, norinčio susigrąžinti Lietuvos pilietybę, nereikalaujama atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas praktiškai užkirto kelią užsienyje gyvenantiems tautiečiams ar jų vaikams gauti Lietuvos pasą neatsisakius kitos šalies pilietybės. Pagal galiojusį Pilietybės įstatymą lietuvių kilmės asmenys, jų vaikai ir vaikaičiai galėjo gauti Lietuvos pilietybę ir išsaugoti valstybės, kurioje gyvena, pasą.

Pirmas po nepriklausomybės atkūrimo lietuvių iš Lietuvos išvaikymo etapas jau įvykdytas, apie pusę milijono tautiečių atsidūrė užsienyje (priežastys visiems žinomos). Buvo likę juos pasmerkti amžinai tremčiai. Ir tai pagal galutinį ir neskundžiamą KT išaiškinimą jau įvyko.

Ar dar dainuos tautiečiai užsienio šalyse: „Leiskit į Tėvynę, leiskit pas savus“, ar dar galėsime juos kviesti: „Grįžkit į Tėvynę, grįžkit pas savus“?..

Jei į šiuos klausimus negalės atsakyti tautos išrinktieji atstovai ir valstybės vadovai, atsakymą turės duoti tautiečiai Lietuvoje ir užsienyje (referendumu keisti Konstituciją).

Viliamės, kad valdžioms užteks galių, jei nepritrūks geros valios.

Algimantas Zolubas

© 2006 „XXI amžius“