V.Putinas nubloškė Rusiją dešimt metų atgal

Kaip rašo Didžiosios Britanijos verslo laikraštis „Financial Times“, Vladimiras Putinas nubloškė demokratinę Rusijos raidą dešimt metų atgal. Tokia išvada paskelbta išspausdintame dideliame redakcijos straipsnyje, kuris pavadintas: „Virš Rusijos atgimimo pakibo Kremliaus šešėlis“. Laikraštis mano, kad „būtų puiku, kalbant apie Rusiją, pradėti Naujuosius metus su optimistine gaidele, bet, deja, tai neįmanoma“. „Financial Times“ nuomone, nors V.Putino Rusijoje matyti ir teigiamų pradų, apskritai juos temdo pavojingos tendencijos.

Viena vertus – teigiamas dalykas, mano „Financial Times“, yra paskutinę minutę sudaryta „Gazprom“ ir Minsko sutartis, kuri padėjo išvengti dar vieno nereikalingo „dujų karo“. (Nors tas, kaip rodo tolesni įvykiai, anaiptol nesumažino įtampos tarp Maskvos ir Minsko.) Kita vertus, tęsia laikraštis, tik kliautininkai ir chuliganai grasina nutraukti dujų tiekimą savo kaimynui.

Politiniai žaidimai dėl energetikos išteklių tiekimo, yra tik dar vienas šiurkščios realios tarptautinės politikos pavyzdys. Didžiausią grėsmę keliančiu praėjusių metų įvykiu laikraštis laiko buvusio Federalinės saugumo tarnybos karininko Aleksandro Litvinenkos nužudymą, kuris „parodė visam pasauliui, kad didėja smurtas Rusijos visuomeniniame gyvenime“. Kremlius atmetė kaltinimus, kad jis susijęs su A.Litvinenkos mirtimi. Tačiau „Financial Times“ mano, jog Kremliui tenka atsakomybė už tai, kad tokie nužudymai dažnėja, ypač pabrėždamas „Novaja gazeta“ žurnalistės Anos Politkovskajos, kuri savo straipsniuose griežtai kritikavo Rusijos politiką Čečėnijoje, nužudymą.

Laikraštis primena, jog V.Putinas atėjo į valdžią žadėdamas atkurti tvarką šalyje. Jis pasiekė, kad būtų atkurta Kremliaus valdžia oligarchams, regionams ir žiniasklaidos priemonėms, taip pat dėl aukštų energetikos išteklių kainų privertė pasaulį skaitytis su Rusija. Tačiau už susigrąžintą valstybės orumą buvo sumokėta didelė kaina. „Jelcino laikų Rusijos negalima buvo vadinti liberalia demokratija, bet ji bent jau ėjo teisinga linkme. Valdant Putinui, šalis nusirito 10 metų atgal“, – rašo „Financial Times“. Nors sugrįžimo į komunizmą nebus, Rusija tvirtai slenka autoritarizmo link. Neturėdama alternatyvios ideologijos, Kremliaus nomenklatūra vis dažniau vartoja seną nacionalizmo kalbą. Rusijos viduje tai pasireiškia tautinių mažumų problemomis – ypač išeiviams iš Kaukazo ir Vidurio Azijos, o tarptautinėje arenoje – spaudimu nenuolankioms kaimynėms, pavyzdžiui, Gruzijai.

„Financial Times“ mano, kad „V.Putinas, matyt, nori užtikrinti savo įgaliojimų perėmėjui sėkmingus prezidento rinkimus kitais metais. Tad spaudimas ir pačios Rusijos viduje, ir užsienyje tik sustiprės. „Kadangi pagrindinį politinį pavojų Kremliui šiandien kelia ne silpni liberalai, o vis labiau aktyvėjantys rusų nacionalistai, Kremlius pasistengs sustiprinti savo pozicijas būtent šiame, ne pačiame simpatiškiausiame politinio spektro pakraštyje“, – tęsia laikraštis.

Manoma, kad Rusijoje bus ir toliau bauginami V.Putino politiniai oponentai, ypač tie, kas protestuoja prieš korupciją, žmogaus teisių pažeidimus arba karą Čečėnijoje; kad bus tęsiami finansinių inspektorių reidai prieš oligarchus ir Vakarų kompanijas; kad valstybinio biudžeto išlaidų straipsniai gerokai padidės.

Drauge „Financial Times“ teigia, jog Maskva vis mažiau dėmesio kreips į protestuojančiųjų balsus Vakaruose. Tai nereiškia, kad Europa ir Amerika turi liautis kritikavusios. Tačiau vykstant kovai dėl įgaliojimų perėmėjo vietos Kremliuje neišvengiamai prasidės nestabilumo ir nenuspėjamumo laikotarpis.

Juk Rusijoje nėra visuotinai priimtos valdžios perdavimo tvarkos. „Gaila, kad V.Putinas, matyt, nesupranta, jog tikra parlamentinė demokratija gerokai palengvintų šio klausimo sprendimą, – rašo „Financial Times“. – Tačiau jis renkasi savo žmogų, ir jo žmogus, beveik be abejonės, bus 2008 metų rinkimų nugalėtojas“.

Petras KATINAS

© 2006 „XXI amžius“