Įvaizdis ir tikrovė
Petras KATINAS
Kremlius ryžosi jam visiškai neįprastam žingsniui,
kurį galima pavadinti eksperimentu: už didelius pinigus pasamdė
žinomą ir solidžią amerikiečių firmą, kuri užsieniui turi pateikti
sparčiai besikeičiantį Rusijos žmonių gyvenimą bei jo būdą, ekonominį
pakilimą.
Sumanymas gal ir teisingas. Juk ši šalis tampa
didžiausia energetine galybe pasaulyje. Ir Vakarams tiesiog privalu
išaiškinti, kad Rusija ir rusai yra ne energetiniai imperialistai,
o paprasčiausiai siekia naudingai ir civilizuotai prekiauti savo
energetiniais resursais. Bet, siekiant civilizuotam pasauliui pateikti
savo teigiamą įvaizdį, būtų pravartu susivokti patiems, ar iš tiesų
šiandieniniai rusai tokie jau civilizuoti ir nebegyvena netolimos
praeities iliuzijomis.
Iš tiesų išoriškai atrodo, kad šalies modernizacija
vyksta labai sparčiai. Nepaprastas kai kurių Maskvos bei Sankt Peterburgo
bankų ir kazino puošnumas, prabanga, tarsi grybai dygstantys dangoraižiai,
brangiausių automobilių srautai minėtų didmiesčių gatvėse, o ką
jau kalbėti apie karališkus balius ir vakarėlius dalyvaujant žinomiausioms
popso žvaigždėms ir panašiam elitui. Naujieji dvarininkai, bajorai,
neturintys nė lašelio mėlynojo kraujo, jau nekalbant apie garbės
ir padorumo supratimą, bando įteigti visiems likusiems, kad naujasis
elitas, dosniai mokami popsininkai ir yra būsimosios Rusijos ateitis,
o ne nuskurdusi ir vargana, kurią savo garsiajame paveiksle Išeinanti
Rusija pavaizdavo dailininkas R.Korina. Realybė aiškiai rodo, jog
iki šiol egzistuoja dvi visiškai nepanašios Rusijos. Bet daugeliui
kur kas patogiau nematyti tos kitos Rusijos. Juk tai pamačius ir
pripažinus iškyla paprastas klausimas: kas atsakingas už visiškai
suplonėjusias daugelio dirbančiųjų pinigines, kas nuskurdino Rusijos
kaimus, kuriuose savo lūšnose liko vien pensininkai ir benamiai?
Pagaliau ką turi galvoti dar likę gyvi praėjusio karo veteranai,
nugalėtojai, matydami, kaip gyvena jų buvę sąjungininkai ir pralaimėję
karą vokiečiai ir japonai? Vis dėlto, žinomo Rusijos publicisto
Viačeslavo Rostikovo nuomone, Rusija, kaip nacija, dar nėra griežtai
pasidalijusi į dvi dalis. Juk daugelio naujųjų rusų tėvai, giminės
ar mokytojai, vos suduriantys galą su galu, dar gyvi, kaip ir jų
mokslo draugai, nepasukę prichvatizacijos ar naujųjų gangsterių
takais. Todėl norom nenorom retsykiais padeda jiems išgyventi. Tačiau
ar ilgam? 2005 metų duomenimis, stambiausių Rusijos kapitalistų
turtas per metus išaugo net 75 proc. Kremliaus propagandininkai
taip pat skelbia, kad auga ir kitų žmonių pragyvenimo lygis. Tačiau
kaip tas lygis keliamas? Ogi labai paprastai skelbiamas vidutinio
gyvenimo lygio ir vidutinių atlyginimų augimas. Tai yra prie to
augimo oficialioji statistika priskaičiuoja ir naujųjų rusų milijardus,
ir visų kitų dirbančiųjų gaunamus grašius. Štai koks statistinis
mikseris, deja, plačiai naudojamas ir kitose pokomunistinėse valstybėse.
Tačiau pakanka nuvažiuoti už šimto kilometrų nuo Maskvos, kai šis
statistinis rojus subyra į šipulius. Neseniai viena Rusijos televizija,
tikriausiai dėl savo viršininkų neapsižiūrėjimo, parodė siužetus
apie paprastų žmonių gyvenimą Koriakijoje ir Altajaus krašte. Vaizdai
buvo klaikūs. Suzmekusios trobelės, sugriuvusios tvoros, jokių pravažiuojamų
kelių, daugelis kaimelių gyventojų gyvena be elektros, nes vagys
pavogė laidus. Ir tokių vaizdų gausu visoje Rusijos provincijoje,
kur niekas negriovė klestinčių kolchozų, o jų pirmininkai paprasčiausiai
išvogė visą turtą. Bandę kurtis privatūs ūkiai ir fermos labai greitai
sunyko, nes vietinės daugumos buvo apšaukti buožėmis, išnaudotojais,
jų sodybos deginamos, gyvuliai vagiami. Taigi nuo ko pradėti kurti
naująją Rusiją? Dabar tapo labai madinga kalbėti apie Rusijos didybę
ir jos klestėjimą. Ypač kai naftos ir dujų doleriai plaukte plaukia.
Ir labai pykstama ant europiečių ir amerikiečių, kurie mano, kad
rusai vis dar neatsikratė azijietiškumo ir atsilikimo. Pykstama,
tačiau nedrįstama pasakyti Viešpatie, atleisk, patys kalti esame.
Tad ar neatėjo metas, anot vieno rusų rašytojo, žmonėms, užuot šluosčiusis
nevilties ir skriaudų ašaras, patiems pradėti didįjį kapitalinį
Rusijos remontą. Sielų, kūnų, galvų ir sąžinės remontą. Ir tas remontas
privalo tapti pagrindine Rusijos valstybine strategija. Deja, deja.
Įvairių apklausų duomenimis, daugelis rusų mano,
kad būtina ką nors daryti su svarbiausiomis dabartinės Rusijos bėdomis
alkoholizmu ir šeimų irimu, pagaliau pradėti rūpintis vaikais.
Ir vis dažniau reikalaujama rasti būdų ir priemonių apsisaugoti
nuo tvarkos sergėtojų milicininkų, tapusių beveik atvirais plėšikais,
savavaliavimo. Visuotinė girtuoklystė jau daugelį metų masiškai
griauna šeimas, auga tinginystė, šeimoje nuolatiniai kivirčai. Pažymima,
kad Rusijoje dėl masinio girtuokliavimo (oficialiais duomenimis)
kasmet įvyksta 20 kartų daugiau vadinamųjų buitinių žmogžudysčių
nei Japonijoje. Ką ten buityje! Štai iš vieno prestižinio desantininkų
karinio dalinio, į kurį buvo priimta 6000 vadinamųjų kontraktininkų,
tai yra tarnaujančių už atlyginimą, per metus už girtuokliavimą
ir chuliganizmą pašalinta daugiau kaip 2000. Skurdas, girtuokliavimas,
šeimos institucijos nykimas atvedė prie to, kad daugiau kaip 20
milijonų vaikų auga asocialiose šeimose, kurių pragyvenimo lygis
daug žemesnis nei pragyvenimo minimumas. Benamių (bezprizornikų)
vaikų ir paauglių skaičius pasiekė per du milijonus, ir jų kasmet
padidėja 130-150 tūkst. O kur dar daugiau kaip milijonas sėdinčiųjų
kalėjimuose ir lageriuose. Be to, daugiau kaip 4 milijonai tarnauja
armijoje, milicijoje, kitose jėgos struktūrose. Be to, niekas nežino,
kiek tokių dykaduonių jaunų, tvirčiausių vyrų darbuojasi privačiose
apsaugos struktūrose. Tikriausiai ne mažiau. Taigi iš 20 milijonų
darbingų Rusijos gyventojų faktiškai naudingo darbo nedirba pusė
iš jų. Kaipgi tada su tokiu karavanu keliauti į ateitį. Ir kokia
amerikiečių ar kita firma, pasamdyta už didelius pinigus, gali pakelti
Rusijos įvaizdį?
© 2006 XXI amžius
|