Fakelai prie Artimųjų Rytų parako statinės

Visi žymiausi pasaulio politikos institutai, stebintys ir analizuojantys padėtį ypač nestabiliuose ir vis labiau grimstančiuose į chaosą Artimuosuose Rytuose, vienu balsu šaukia, kad regionas sparčiai artėja prie naujų kovų, politinių režimų ir valstybių sienų pakeitimo.

Karališkojo Didžiosios Britanijos tarptautinių santykių instituto saugumo problemų pagrindinis ekspertas lordas Timotis Gardenas teigia, jog 2007 metai taps kritiniai Artimuosiuose Rytuose. Jordanijos karalius Abdula jau ne kartą pareiškė, jog liko tik keli mėnesiai bandyti bent kiek stabilizuoti regioną. Irake kiekvieną dieną gali prasidėti pilietinis karas, kuris faktiškai jau vyksta. Kasdien to karo požymiai vis ryškesni Palestinos autonomijoje, kur grumiasi dvi grupuotės – radikalioji islamistinė HAMAS ir Palestinos prezidentą Machmudą Abasą palaikanti FATH. Libano vyriausybė nevaldo situacijos šalyje ir gali kristi kiekvieną dieną. Saudo Arabija kategoriškai pareiškia, jog neleis subyrėti Irakui ir dės visas pastangas neleisti Iranui kištis į Irako įvykius. Tad visas regionas tapo tiesiog parako statine, prie kurios smilksta net keli padegamieji fakelai.

O kas atsitiktų, jeigu trūktų Izraelio ir JAV kantrybė ir jų pajėgos imtųsi jėgos operacijos prieš branduolinių ambicijų perpildytą Iraną, baisu ir pagalvoti. Kai dėl Irako, tai, nepaisant JAV demokratų ir dalies respublikonų priešinimosi, prezidentas Džordžas Bušas vis tiek ketina didinti amerikiečių pajėgas Irake. Kaip teigia Egipto politinių ir strateginių tyrimų instituto direktoriaus pavaduotojas Mohamedas El Sajedas, jis įsitikinęs, kad dėl savo branduolinių ketinimų Iranas tampa uždelsto veikimo bomba su jau įjungtu laikrodžio mechanizmu. Tiesa, yra vilties, kad Irano viduje vis daugiau ryškėja nepasitenkinimas valdančiojo režimo, ypač radikaliojo prezidento Machmudo Achmadinežado, politika. Tą parodė neseniai įvykę vadinamosios Ekspertų tarybos rinkimai. Juos laimėjo įtakingo konservatoriaus H.Rafsandžanio ir liberalų reformatorių šalininkai. Pavyzdžiui, sostinėje Teherane rinkimuose į miesto tarybą triuškinamai pralaimėjo artimiausias prezidento Achmadinežado bendražygis kovingasis musulmonų ajatola Taki Mesbachas Jazdi.

Kaip teigia arabų šalių žiniasklaida, jeigu tos tarybos rinkimus būtų laimėję prezidento Achmadinežado šalininkai, tai karas su Izraeliu galėjo prasidėti jau šių metų pradžioje. Todėl dabar atsirado vilčių, jog agresyvi Teherano politika, ypač kuriant atominį ginklą, gali būti pakoreguota. Todėl šie rinkimai suteikia nors ir nedidelių, bet optimistinių vilčių. Tačiau tai bene vienintelė optimistinė prošvaistė.

Tuo tarpu Libane, Palestinoje, Sudane ir Somalyje susidariusi politinė–karinė situacija nekelia nė mažiausio optimizmo. Situacija, vis aštrėjanti Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankos regione, liudija apie vis didėjančias problemas. Pasak vieno britų politikos apžvalgininko, visi ženklai rodo, jog neišvengiamai šiame regione didėja labai sunkių išbandymų metas: pilietinių karų, valstybių sienų pasikeitimo, netgi kai kurių valstybių žlugimo periodas, ir vargu ar pavyks išvengti ar pažaboti tą politinį chaosą.

Iš tiesų, jeigu net prabėgomis paanalizavus praėjusių metų situaciją Artimuosiuose Rytuose, tai padėtis daugiau nei slegianti. Karas Irake, praėjus trejiems metams, dar labiau pagilino krizę. Net jeigu JAV karinės pajėgos ir paliktų Iraką, tai padėtis ten dar labiau komplikuotųsi. Tą suvokia netgi JAV prezidento Dž.Bušo aršiausi politiniai priešininkai. „Al Qaedos“ ir kitų islamiškųjų radikalių organizacijų išpuoliai aiškiai rodo, kad šios jėgos paskelbė „šventąjį karą“ – džihadą ne tiktai JAV, bet ir visiems Vakarams.

Siekiant bent iš dalies pažaboti Artimųjų Rytų krizę, kaip teigia Paryžiaus strateginių tyrimų centro direktorius profesorius Žanas Fransua Dagiuranas, būtina surasti Izraelio ir palestiniečių konflikto sureguliavimo raktą. Tokiai idėjai pritaria visi. Tačiau pati Palestinos autonomija atsidūrė ant pilietinio karo ribos. Nuosaikusis Palestinos prezidentas Machmudas Abasas visomis išgalėmis bando sustabdyti HAMAS radikaliosios teroristinės organizacijos įsigalėjimą. Netgi pasiūlė surengti naujus Palestinos prezidento ir parlamento rinkimus. Bet kas atsitiktų, jeigu tuos rinkimus laimėtų HAMAS?! Tokiu atveju naujas karas su Izraeliu būtų neišvengiamas.

Pasak jau minėto prancūzų profesoriaus Ž.Fransua Dagiurano, dabartinėje situacijoje ant parako statinės esančiame regione kol kas nugalėtoju tapo Iranas. Teherano režimas toliau plečia savo branduolinę programą, kurios, nepaisant jokių Vakarų, netgi Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pastangų, neįmanoma sustabdyti. Apskritai situacija Artimuosiuose Rytuose labai negatyvi ir pavojinga. Artimiausiu metu tikėtis tos situacijos pagerėjimo beveik nėra vilčių. Tuo labiau kad nestabilių regionų gali dar padaugėti. Nuosaikūs arabų šalių politikos specialistai atkreipia dėmesį, jog radikalusis islamizmas gali net dar labiau sustiprinti savo pozicijas. Didžiausi išbandymai šiais metais laukia Maroko ir Alžyro, kur įvyks parlamentų rinkimai. Jeigu juos laimėtų islamiškieji ekstremistai, padėtis ne tiktai Artimuosiuose Rytuose, bet ir pasaulyje taptų katastrofiška.

Perras KATINAS

© 2007 „XXI amžius“