|
Lietuvoje mažėja santuokų ir vaikų
Lietuvoje per pastaruosius 15 metų sumažėjo santuokų,
padaugėjo gyvenančiųjų nesusituokus, mažėja gimstamumas, todėl nebeužtikrinama
kartų kaita.
Taip pat pastebima, kad dažniau veda aukštąjį
išsilavinimą turintys vyrai, tačiau universitetą pabaigusiai moteriai
didesnė tikimybė likti neištekėjusiai. Tokie duomenys pateikiami
Statistikos departamento kartu su Socialinių tyrimų institutu parengtame
leidinyje Lietuvos gyventojai: struktūra ir demografinė raida.
Leidinyje kompleksiškai analizuojama gyventojų
ir būstų 2001 metų visuotinio surašymo, ankstesnių gyventojų surašymų
bei naujausia demografinė statistinė informacija. Konstatuojama,
kad per pastaruosius penkiolika metų gerokai sumažėjo santuokų,
tuokiamasi vyresnio amžiaus, vis daugiau porų gyvena santuokos neregistravusios.
Nesusituokusių porų kaimuose pasitaiko dažniau nei miestuose. Iš
vyresnių nei 18 metų asmeninių namų ūkių gyventojų sugyventinių
kaime yra 5, mieste 3,7 procento. Kaimo ir miesto jaunimas beveik
taip pat dažnai gyvena ne santuokoje, tačiau tarp vyresnių nei 30
metų žmonių sugyventinių kaime daugiau nei mieste. Lietuvoje retesnis
išsivysčiusiose vakarietiškose visuomenėse įsitvirtinęs sugyventinių
porų tipas bandomosios santuokos ir žymiai labiau paplitęs tradicinis
sugyventinių porų tipas, kai iširus ankstesnei santuokai nauja partnerystė
kuriama jos neregistruojant.
Laikotarpiu tarp 1989 ir 2001 metų surašymų pastebimai
pasikeitė gyventojų sudėtis susituokusiųjų pagal santuokinį statusą:
gerokai sumažėjo susituokusiųjų, padaugėjo niekada nebuvusiųjų santuokoje,
išsiskyrusiųjų ir našlių. Skirtumai minėtu aspektu labai ryškūs:
didžiulė moterų našlių persvara, palyginti su vyrais. Jau pradedant
pačiomis jauniausiomis vedybinio amžiaus grupėmis moterų našlių
pastebimai daugėja, o tarp 60-79 metų moterų pasiekia įspūdingą
dalį ir skaičių: 2001 metų surašymo duomenimis, 60-79 metų našlių
moterų Lietuvoje buvo 155 tūkst., arba 42 proc. šio amžiaus moterų.
Nuo 70 metų amžiaus našlystė Lietuvoje yra vyraujantis moterų šeimyninio
gyvenimo tipas.
Aukštesnis išsilavinimas daro skirtingą įtaką
vyrų ir moterų sėkmei vedybų rinkoje.
Dauguma vyrų, turinčių aukštąjį išsilavinimą,
yra vedę, o tarp turinčiųjų žemesnį nei vidurinis išsilavinimą ir
gimusiųjų vėliau nei 1950 metais gana daug niekada negyvenusiųjų
santuokoje, ypač kaimuose. Vyrai, turintys žemą išsilavinimą, vedybų
rinkoje jau keletą dešimtmečių yra ne itin paklausūs. Nors moterų
santuokinio statuso skirtumai pagal išsilavinimą nėra dideli, vis
dėlto tarp niekada negyvenusių santuokoje moterų kiek daugiau turi
aukštąjį išsilavinimą. Taigi vyrams aukštas išsilavinimas yra tarsi
šeimos garantas, moterims jis tampa rizikos likti netekėjusioms
veiksniu.
Anot pranešimo, Lietuvai būdingos ne tik tradicinės,
susituokusių tėvų ir vaikų, šeimos. Nors kiek daugiau nei pusė 18
metų ir vyresnių asmeninių namų ūkių gyventojų yra susituokę (54,9
proc.), tačiau beveik dešimtadalis gyvena netipinėse šeimose: yra
sugyventiniai (4,1 proc.) arba vieni vaikus auginantys motinos ar
tėvai (4,3 proc.).Vienos motinos šeimos būdingesnės miesto gyventojoms
moterims, kurios išsiskiria gana aukštu užimtumu ir išsilavinimu.
Per pastaruosius penkiolika metų gimstamumas sumažėjo
iki ypač žemo lygio (suminis gimstamumo rodiklis šiuo metu mažesnis
nei 1,3) ir yra vienas žemiausių ES. Toks gimstamumo lygis jau neužtikrina
kartų kaitos. Palankiausia demografinė situacija yra tada, kai suminis
gimstamumo rodiklis bent jau užtikrina paprastą gyventojų reprodukciją
ir yra apie 2,1 vadinasi, kiekviena moteris turėtų pagimdyti po
du kūdikius.
Lietuvoje ir toliau fiksuojama ilgalaikė gyventojų
senėjimo tendencija: mažėja vaikų iki 14 metų ir didėja pagyvenusių
(60 metų ir vyresnių) žmonių dalis. Iki XX a. pabaigos Lietuvoje
buvo daugiau vaikų nei pagyvenusių žmonių, 2001 metais jauniausios
ir vyriausios kartos santykis buvo apylygis, o 2006 metų pradžioje
pagyvenusių žmonių buvo 134 tūkstančiais daugiau nei vaikų iki 14
metų.
2005 metais vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė
buvo 65,4 metų, moterų 77,4 metų. Pagal šį rodiklį Lietuvos vyrai
gyvena vidutiniškai apie 10 metų, o moterys apie 5 metus trumpiau
nei penkiolikoje ES šalių senbuvių. 2005 metais vyrų vidutinė tikėtina
gyvenimo trukmė buvo maždaug trejais metais trumpesnė nei prieš
keturiasdešimt metų ir trumpiausia ES. Lietuvoje vyrų vidutinė tikėtina
gyvenimo trukmė yra 12 metų trumpesnė nei moterų. Vyrų mirtingumui
turi įtakos jų išsilavinimas, gyvenamoji vieta bei santuokinė padėtis.
30 metų sulaukęs ir aukštąjį išsilavinimą turintis vyras, tikėtina,
vidutiniškai išgyvens daugiau nei 10 metų ilgiau nei turintis žemesnį
nei vidurinis išsilavinimą. Vedę vyrai gyvena gerokai ilgiau nei
niekada nevedusieji, išsiskyrusieji ir našliai.
Lietuvos gyventojų išsilavinimo lygis sparčiai
auga, tačiau moterų gerokai greičiau nei vyrų. 2001 metų surašymo
duomenys parodė, kad jaunos moterys vyrus lenkia savo aukštais išsilavinimo
rodikliais. Pavyzdžiui, beveik kas ketvirta 30-34 metų amžiaus moteris
turi aukštąjį išsilavinimą, o iš šio amžiaus vyrų šį išsilavinimą
turi mažiau nei penktadalis.
Susituokę gyventojai išsiskiria aukščiausiu užimtumo
ir žemiausiu nedarbo lygiu. Tai ypač stipriai pasireiškia vyrų atveju.
Išsituokę, ypač kaimo, vyrai užimtumo požiūriu yra pažeidžiamiausia
grupė. Vaikų turinčių gyventojų užimtumo lygis taip pat gerokai
aukštesnis negu bevaikių.
Lietuvos gyventojų emigracijos mastai ir intensyvumas
yra labai dideli. Eurostato duomenimis, 2005 metais penkios ES
narės (Estija, Latvija, Lenkija, Nyderlandai, Lietuva) turėjo neigiamą
migracijos saldo. Nors absoliučiais skaičiais pirmauja Nyderlandai
ir Lenkija, skaičiuojant migracijos saldo 1000 gyventojų, Lietuva
daugiau nei du kartus lenkia Nyderlandus ir daugiau nei penkis kartus
kaimynines Lenkiją, Latviją, Estiją. Vidutinis išvykstantis Lietuvos
gyventojas yra jaunas, 20-29 metų, turintis vidurinį, aukštesnįjį
ar aukštąjį išsilavinimą, darbingas gyventojas. Taigi šalia dažnai
akcentuojamų kiekybinių Lietuvos gyventojų praradimų, būtina įvardyti
ir kokybinius pokyčius, vykstančius dėl migracijos, didėjančią
amžiaus, lyties disproporciją, protų nutekėjimą, darbo jėgos modifikaciją
ir trūkumą.
© 2007 XXI amžius
|
