Naujojo „šaltojo karo“ šmėkla

Petras KATINAS

Praėjus beveik 60 metų Miuncheno vardas vėl gali įeiti į naujausios pasaulio istorijos puslapius. Visi prisimename, kaip Sovietų Sąjungos politikai ir istorikai labai mėgo akcentuoti 1938 m. rugsėjo 29 d. Miunchene įvykusį Lenkijos, Italijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos susitarimą, pagal kurį Čekoslovakija turėjo perduoti Vokietijai Sudetų sritį. Esą Vakarų valstybių vadovai paskatino hitlerinę Vokietiją pradėti Antrąjį pasaulinį karą. Panašiai ir praėjusį savaitgalį Miunchene įvykusioje tarptautinėje konferencijoje saugumo klausimais, kur paprastai dalyvauja įvairių šalių gynybos ministrai, netikėtai pareiškė norą dalyvauti pats Rusijos prezidentas V.Putinas. Šioje konferencijoje jis išrėžė kalbą, kuri visuotinai vertinama kaip naujojo „šaltojo karo“ epochos pradžia, geriausiu atveju – naujų didžiulių ginklavimosi varžybų paskelbimas. V.Putinas griežtai užsipuolė JAV (ir jos vykdomą politiką), kuri esą nori tvarkytis visame pasaulyje kaip išmano. Duota aiškiai suprasti, kad Rusija jau visiškai atsigavo po SSRS žlugimo ir dabar pagal savo įtaką ir branduolinę galybę privalo užimti buvusią savo vietą. Tiksliau, vėl tapti pasaulio baubu, mosuojančiu branduoliniu vėzdu. Tą V.Putinas pademonstravo ne tik savo kalboje Miunchene, bet ir prieš tai, aiškiai specialiai pateikdamas savo gynybos ministro ir galimo įpėdinio Kremliaus soste Sergejaus Ivanovo lūpomis ataskaitą apie plataus masto Rusijos ginkluotųjų pajėgų modernizavimą. Pirmiausia apginkluojant Rusijos armiją moderniausiomis balistinėmis raketomis „Topol M“, skrendančiomis 180 mylių per minutę greičiu ir reguliuojamomis skrydžių metu. Esą tų raketų negalės įveikti jokia amerikiečių priešraketinės gynybos sistema. O jeigu amerikiečiai Lenkijoje dislokuos „Patriot“ raketines sistemas, o Čekijoje – radarus, tai rusų raketų smūgį jos pirmiausia ir patirs.

V.Putinas taip pat užsipuolė galimą NATO plėtrą į Rytus. NATO generalinis sekretorius J.deHopas Scheferis Rusijos prezidento kalbą įvertino labai neigiamai ir pabrėžė, kad Maskva bijo ne NATO ginkluotųjų pajėgų, kurios niekam nekelia pavojaus, o demokratijos priartėjimo prie Rusijos sienų. Ryžtingą atkirtį V.Putino militaristinei kalbai davė naujasis JAV gynybos sekretorius Robertas Geitsas, pabrėždamas, kad V.Putinas siekia vėl paversti Rusiją militaristine valstybe bei atgauti didžiosios valstybės, kurios visi bijotų, statusą. Prieš išvykdamas į Miuncheną R.Geitsas, kuris, būdamas CŽV analitiku, yra puikiai susipažinęs su Rusijos militaristiniais užmojais, pareiškė, jog dabar, be tarptautinio terorizmo, Jungtinės Valstijos gali susidurti su pavojais, kuriuos kelia tokios šalys kaip Rusija ir Kinija. Jis pareiškė: „Mes turime būti pasirengę viskam, nes nežinoma, kokia padėtis ateityje susiklostys tokiose valstybėse kaip Rusija, Kinija, Šiaurės Korėja, Iranas ir kitos“. Pasakyta pakankamai aiškiai, o V.Putinas Miunchene pats tiesiogiai apie tai prabilo. Ko nepasakė V.Putinas, tą padarė prieš išvykdamas į Miuncheną Rusijos gynybos ministras S.Ivanovas. Jo žodžiais tariant, pagal parengtą planą ir karinę strategiją bei ginklavimosi programą bus pakeista beveik pusė esamos karinės technikos. Iki 2015 metų bus dislokuota daugiau kaip 50 tarpžemyninių balistinių raketų kompleksų. Taip pat armija bus apginkluota naujais strateginiais bombonešiais, karo laivais, netgi lėktuvnešiais.

Vertinant V.Putino kalbą Miunchene galima aiškiai pasakyti, kad nuo naftos ir dujų dolerių atsigavusi Rusija didžiąją jų dalį skirs ginklams. Iš dalies toks Rusijos prezidento akibrokštas gali turėti ir teigiamų bruožų. Gal pagaliau atsipeikės Vakarų šalys, pirmiausia Vokietija ir Prancūzija, kurios iki šiol tiesiogiai ir netiesiogiai pasidavė V.Putino „kerams“. Tokias viltis reiškia ir Vakarų spauda, konkrečiai, Londono „The Guardian“. Nes, pasak šio laikraščio, tikras saugumo garantas ne tik artimiausiems Rusijos kaimynams, bet ir pasauliui išlieka vienintelės Jungtinės Amerikos Valstijos.

© 2007 „XXI amžius“