Politiniai nesutarimai

Vokietijai, o ypač šios valstybės vadovei kanclerei Angelai Merkel pradėjus pirmininkauti Europos Sąjungai, iš tiesų atėjo nelengvos dienos. Mat kovo 25 dieną Berlyne numatoma pasirašyti ES 50-mečio sukakčiai skirtą ES valstybių ir institucijų vadovų bendrąją Deklaraciją. Šis dokumentas, kurio idėją pernai iškėlė Europos Komisija, jo sumanytojų nuomone, turėtų apraminti aistras dėl ES ateities. Pirmiausia dėl ES Konstitucijos, kurios projektui 2005 metais įvykusiuose referendumuose nepritarė Prancūzija ir Olandija. Europos Komisijos vadovas Žozė Manuelis Barozas pabrėžė, jog būsimojoje deklaracijoje pirmiausia turėtų būti akcentuojami penki pagrindiniai dalykai: solidarumas, atsakingumas, ES piliečių saugumas, Europos vertybių skleidimas pasaulyje ir kova su klimato pokyčiais. Tuo tarpu ES komisarų grupė siūlo deklaracijoje pabrėžti dar vieną dalyką – ES šalių įsipareigojimą imtis institucinių reformų. Paprasčiau tariant, pagaliau išjudinti ES konstitucinį klausimą – priimti ES Konstituciją. Tačiau prieš skubų konstitucinio klausimo sprendimą iškart pasisakė Didžioji Britanija ir Nyderlandai. Pasak Didžiosios Britanijos Europos reikalų ministro Džefo Huno, pirmiausia ES 50-mečio deklaracijoje reikia akcentuoti sėkmingą ES plėtrą į Bendriją priėmus Rytų ir Vidurio Europos buvusias komunistines šalis. Būsimosios Berlyno jubiliejinės deklaracijos projektą Londonas pavadino pirkinių sąrašu, kuriame tiktai nurodoma, ką pirkti dar šiemet, o ką – kitais metais.

Tuo tarpu Vokietija siekia, kad deklaracijoje būtinai atsispindėtų siekis ir pastangos atgaivinti į aklavietę patekusią ES Konstituciją, matydama, jog Europos Komisija lyg ir bando atidėti neribotai ateičiai šį klausimą. Aišku, Berlynas tikisi, kad Londono pozicija netrukus gali pasikeisti. Tam Vokietija turi pagrindo. Mat paskutiniai apklausų duomenys rodo, jog daugiau kaip pusė Anglijos gyventų nori kuo greitesnio premjero Tonio Bleiro atsistatydinimo, o pačioje valdančioje Leiboristų partijoje taip manančių yra per 40 proc. Tikimasi, kad T.Bleiras gali pasitraukti iš leiboristų lyderio posto liepos mėnesį. Tačiau iki to laiko Vokietijos pirmininkavimas ES jau bus pasibaigęs. Vokietija siekia, kad deklaracijoje pirmiausia būtų akcentuojami socialiniai aspektai. Esą tai padarius pasikeistų ir Prancūzijos piliečių pozicija, ir jie pagaliau pritartų ES Konstitucijai. Kaip teigė Vokietijos valstybės sekretorius Europos reikalams Giunteris Glozeris, kol kas daugeliui nepritariančiųjų ES Konstitucijai susidaro įspūdis, jog ES yra Bendrija, lengvinanti gyvenimą didžiosioms kompanijoms, o mažai besirūpinanti socialinėmis visos ES programomis. Vokietija ir Europos Komisija norom nenorom Deklaracijoje turės atsižvelgti ir į ES naujokių pageidavimus.

Pavyzdžiui, Čekija reikalauja gerokai liberalesnės ES krypties ir išpampusio Briuselio biurokratinio aparato mažinimo. Na, o Lenkija tikriausiai vėl pareikalaus jubiliejinėje deklaracijoje akcentuoti krikščioniškąjį Europos paveldą, ko nebuvo užfiksuota ES Konstitucijos projekte. Neabejojama, kad Varšuva išreikš pageidavimą, kad deklaracijoje būtinai būtų žodis „Dievas“. Matyt, todėl nepritariantieji krikščioniškojo paveldo minėjimui ES dokumentuose, o ypač Konstitucijoje ir jubiliejinėje deklaracijoje, be atvangos puola dabartinius Lenkijos vadovus prezidentą Lechą Kačynskį ir jo brolį premjerą Jaroslavą Kačynskį, vadindami juos užkietėjusiais katalikybės reakcionieriais ir „Lenkijos stuobriais“ bei panašiais vardais. Tam pasitelkiamos įvairios tarptautinės organizacijos. Pavyzdžiui, organizacija „Reporteriai be sienų“, kuri šiomis dienomis užsipuolė Lenkijos vadovus, esą šie smaugia „pažangią“ žiniasklaidą, o palaiko tiktai katalikišką spaudą bei sudarė neva suokalbį su populiaraus „Marijos radijo“ vadovu tėvu Tadeušu Rydziku. Lenkijos prezidentą ir premjerą palaikantys politikos apžvalgininkai pažymi, kad toks organizacijos „Reporteriai be sienų“ pareiškimas nukreiptas prieš neva liberalios spaudos varžymą Lenkijoje ir neva tik katalikiškos žiniasklaidos propagavimą, t.y. prieš tai, kad Varšuva neišdrįstų kelti Briuselyje klausimo dėl krikščioniškojo paveldo paminėjimo būsimojoje ES 50-mečio deklaracijoje. Apskritai dėl šio dokumento paskelbimo ES kilo nemaža politinė įtampa, kuri gali sukelti problemų ne tik tarp senųjų ir naujųjų ES šalių, bet ir tarp „senosios“ Europos: iš vienos pusės Vokietijos, iš kitos – Didžiosios Britanijos, Nyderlandų bei Prancūzijos.

Petras KATINAS

© 2007 „XXI amžius“