Naujieji emigrantai planuoja...

Vilniuje vykusioje konferencijoje „Lietuviai Lietuvoje ir svetur: spręskime problemas kartu“ Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jurga Vidugirienė sakė, kad pagrindinė ten gyvenančių lietuvių problema – informacijos trūkumas. Anot jos, grįžusiųjų skaičius priklausys tik nuo Lietuvos dėmesio – „jeigu mes sudarysime sąlygas žmonėms grįžti, jie grįš“. Svarbu, kad žmonės žinotų, jog jais rūpinamasi. Ir Lietuvoje, ir Airijoje jie turi prisiminti esą lietuviai – negalima to pamiršti ir jų vaikai to negali pamiršti, – teigė J.Vidugirienė. Jos nuomone, dabar Airijoje yra ne 100 tūkstančių lietuvių, o 120 tūkstančių. Pirmininkė pasakojo, kad Kovo 11-osios proga čia ruošiamasi Kaziuko mugei – jau kviečiami airiai. Mugėje bus pristatomi lietuvių menai – verbos, gintaro dirbiniai. Airijos lietuvių bendruomenė žygiuos Švento Patriko dienos parade. Ši šventė didžiausia tiek Dubline, tiek visoje Airijoje. „Būsime vienintelė užsienio bendruomenė šiame parade“, – didžiavosi Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkė. Vasario 16-ąją Airijoje koncertuos Čiurlionio kvartetas, kurį turėtų išvysti ne tik lietuviai. 2007 metų rudenį šioje šalyje vyks Lietuvos dienos, kurių metu numatyta išsami kultūrinė, istorinė, sportinė programa, verslo pristatymas.

Nors J.Vidugirienė ir džiaugėsi, kad Airijoje atsidarė penktoji lituanistinė mokyklėlė, tačiau ji mano, kad per pamokas savaitgaliais (3-4 valandos) neįmanoma išmokti kalbėti ir rašyti lietuviškai. „Jie galbūt išgirs pasakų, dainų, žinos, kas jie tokie ir iš kur, tačiau mes prarasime tuos vaikus, kurie galbūt ateityje galėtų grįžti į Lietuvą, dirbti darbus ir čia studijuoti. Mes jiems neduodame galimybės, iš jų atimtas šansas mokytis ir planuoti savo ateitį Lietuvoje“, – sakė Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkė. Anot J.Vidugirienės, suburti tautiečius nėra lengva, tačiau, „jeigu žmonės ateina į renginius, džiaugiasi ir pakelta galva toliau airiams sako, kad yra lietuviai, mūsų tikslas yra pasiektas“. Pasak jos, dar prieš keletą metų tai buvo įprasta slėpti, tačiau dabar žmonės yra atsitiesę ir išdidūs. Informacijos barjerą įveikti turėtų padėti Airijos sostinėje Dubline planuojamas kurti Lietuvos informacijos centras. Centras skleistų informaciją apie tai, kur galima grįžti, apie laisvas darbo vietas ir Lietuvos vystymąsi bei pasiekimus. Prie informacijos sklaidos, tautinio identiteto stiprinimo turėtų prisidėti lietuviškų televizijos laidų transliavimas. Airijoje gyvenantys lietuvių verslininkai ketina kartu su Lietuvos radiju ir televizija nuomoti palydovinės televizijos kanalą ir transliuoti laidas lietuvių kalba visame pasaulyje.

Išvykę lietuviai nori grįžti į Lietuvą, tačiau didžiausia problema tampa informacijos trūkumas. Konferencijoje jie kalbėjo apie būtinybę steigti lietuviškas mokyklas, mokytis lietuviškai ir skiepyti tautiečių vienybę. Kaip sakė Airijos lietuvių atstovai, lietuviai vertinami už labai gerą darbo kokybę, jie moka labai puikiai atstovauti savo šaliai, labai gražiai pristato kultūrą, jie privertė airius susidomėti savo kalba, kai šie sužinojo, kad išsaugojome savąją. Emigrantai užmezga kontaktus, aktyvina ekonominius santykius, formuoja Lietuvos įvaizdį. Mokytojai po sunkios darbo savaitės savaitgaliais važiuoja net po 120 kilometrų ir visiškai neatlygintinai moko lietuvių kalbos.

Ispanijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Loreta Paulauskaitė konferencijoje sakė: „Netiesa, kad lietuviai išvažiuoja, numoja į Lietuvą ir nenori grįžti. Jie nori“. L.Paulauskaitė pasakojo, kad vienuolikoje lituanistinių mokyklėlių Ispanijoje mokosi per 300 vaikų, kurie keliasi anksti savaitgaliais ir dvi tris valandas mokosi lietuviškai.

Londono lietuvių bendruomenės narys Einaras Vildė galvoja, kad pagrindinė problema yra vienybės tarp užsienyje esančių lietuvių klausimas. „Šiandien lietuviai Anglijoje pasižymėję intelektualia nusikalstamumo rūšimi – nuo reketo perėjo į vagystes iš bankų“, – pastebėjo jis, irgi manantis, kad Anglijoje būtina steigti lietuviškas mokyklas. Tačiau ten labai stinga patalpų burtis lietuviams.

© 2007 „XXI amžius“