Kremlius lošia Kosovo korta
Praėjusį savaitgalį tarptautinių pajėgų kontroliuojamoje
Kosovo provincijos sostinėje Prištinoje vyko didžiulės albanų demonstracijos
prieš Jungtinių Tautų specialiojo pasiuntinio Kosove, buvusio Suomijos
vadovo Mačio Ahtisaario planą dėl šalies ateities. Demonstrantų
susirėmimuose su JT policija žuvo mažiausiai trys žmonės, sužeista
daugiau kaip 70. Šiame M.Ahtisaario pateiktame plane dėl oficialiai
Serbijai priklausančios Kosovo provincijos ateities nėra žodžio
nepriklausomybė. Minima tiktai labai plati Kosovo autonomija,
teisė turėti savo valstybės simbolius himną bei vėliavą bei teisė
tapti Jungtinių Tautų Organizacijos ir kitų tarptautinių organizacijų
nariu. Drauge Kosovas būtų paliekamas tarptautinėms, pirmiausia
NATO, karinėms pajėgoms kontroliuoti. Pagal šį planą Kosovas negali
būti padalytas į albanų, kurie sudaro 90 proc. iš dviejų milijonų
provincijos gyventojų, ir serbų zonas. Nenumatoma Kosovo teisė prisijungti
prie bet kurios kitos valstybės. Taigi leidžiama aiškiai suprasti,
kad apie susijungimą su Albanija, ko siekia nemaža dalis Kosovo
albanų, negali būti nė kalbos. M.Ahtisaario, tiksliau, JTO plane
taip pat ypač akcentuojamos vietinių serbų, Stačiatikių Bažnyčios
ir serbų kalbos teisės, taip pat Kosovo serbų dalyvavimas parlamente
ir kitose valdžios institucijose, tarp jų ir policijoje.
Po Jugoslavijos subyrėjimo ir kruvinų karų tarp
Serbijos ir kitų buvusių Jugoslavijos respublikų, Kosovas liko vienintelė
neišspręsta problema. Serbijos valdžia tvirtai laikosi savo pozicijos,
kad Kosovas yra ne tik teisėta Serbijos dalis, bet ir jos kultūros
lopšys, todėl apie jokį atsiskyrimą nenori net kalbėti. Tuo klausimu
Serbiją labai palaiko Rusija, siekianti ne tik atkurti, bet ir sustiprinti
savo įtaką Balkanuose. Tai ypač pabrėžia Rusijos prezidentas V.Putinas,
nepamiršdamas priminti netgi istorinių paralelių, kai Rusija nuolat
gynė Serbiją nuo priešų ir taip pat gins ateityje.
Kosovo ateities planą, kurį parengė JTO specialusis
pasiuntinys, turi patvirtinti šios organizacijos Saugumo Taryba.
Todėl, nepaisant M.Ahtisaario derybų Belgrade su Serbijos prezidentu
Borisu Tadičiumi, kuris laikomas provakarietišku politiku, ir Kosovo
albanų lyderiais Prištinoje, mažai vilties, kad Saugumo Taryba priimtų
šį planą. Galima neabejoti, kad planui nepritars Rusija, turinti
veto teisę. Tą aiškiai rodo oficialiai skelbiama Kremliaus pozicija.
Įdomu, kad, prieš prasidedant Miuncheno konferencijai dėl tarptautinio
saugumo, Rusijos prezidentas V.Putinas kalbėjo telefonu ne su Serbijos
prezidentu B.Tadičiumi, o premjeru Vojislavu Koštunica, kurių pozicijos
dėl Kosovo statuso labai skiriasi. V.Koštunica, skirtingai nuo prezidento
B.Tadičiaus, nesutinka eiti į jokius kompromisus ir faktiškai laikosi
buvusio Serbijos diktatoriaus S.Miloševičiaus pozicijos dėl visiškos
Kosovo priklausomybės Serbijai. V.Putinas savo pokalbyje su V.Koštunica
dar kartą pabrėžė, kad Rusijos principinė pozicija dėl Kosovo priklausymo
Serbijai nesikeičia ir niekad nesikeis.
Kartu Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė
oficialų pareiškimą, kuriame JAV ir Europos Sąjunga kaltinamos tuo,
jog Vašingtonas ir Briuselis specialiai formuoja Kosovo problemos
sprendimą pagal Vakarų kurpalį ir visiškai negalvoja, kokios gali
būti tokio skubėjimo pasekmės. Aukšti ES ir NATO pareigūnai siekia,
kad Kosovui kuo greičiau būtų suteikta nepriklausomybė, bet nė kiek
neatsižvelgia į Serbijos interesus, sakoma Rusijos URM pareiškime.
Pats Rusijos prezidentas V.Putinas Miuncheno tarptautinio
saugumo konferencijoje faktiškai paskelbė apie naujo šaltojo karo
eros pradžią. Taip jo antiamerikietišką ir apskritai antivakarietišką
kalbą įvertino dauguma Vakarų politikos specialistų ir apžvalgininkų.
Todėl galima neabejoti, kad Kosovo korta Maskva pasinaudos pirmiausia
savo pradėto naujojo šaltojo karo žaidime.
Petras KATINAS
© 2007 XXI amžius
|