Varšuva ir Praha nepabūgo Maskvos grūmojimų

Rusijos prezidentas V.Putinas, kalbėdama Miuncheno konferencijoje, skirtoje tarptautinio saugumo klausimams, užsipuolė JAV dėl jos vykdomos politikos ir tiesiogiai grasino Lenkijai ir Čekijai, jeigu jos savo šalyse sutiks dislokuoti Amerikos priešraketinės gynybos sistemos elementus. Rusijos prezidentas pažadėjo, kad tokiu atveju į Lenkiją ir Čekiją bus nukreiptos Rusijos vidutinio ir mažo nuotolio raketos. O Rusijos armijos generalinio štabo viršininkas Jurijus Balujevskis savo ruožtu papildė V.Putino grūmojimus, pareikšdamas, jog tokiu atveju, jeigu Amerika dislokuos Centrinėje Europoje savo kosminio priešraketinio skydo elementus, tai Rusija nutrauks galiojančią JAV ir Rusijos sutartį dėl mažo nuotolio raketų likvidavimo. Kremliaus kontroliuojama Rusijos žiniasklaida tiesiog svaido žaibus Varšuvos ir Prahos adresu, kaltindama Lenkiją ir Čekiją vos ne Rusijos išdavyste, netgi kažkokiu nedėkingumu! Už ką gi privalo būti dėkingi Maskvai lenkai ir čekai? Už ilgus dešimtmečius trukusią okupaciją, primestus klusnius marionetinius komunistinius režimus, už geriausių lenkų ir čekų tautų atstovų sunaikinimą?

Pasirodo, ne tik buvusių Sovietų Sąjungos „respublikų“ bet ir buvusių Varšuvos bloko šalių Kremlius nelaiko visavertėmis valstybėmis ir net sugalvojo terminą joms apibūdinti – „artimasis užsienis“. Suprantamiau kalbant, valstybės laikomos „teisėtų“ Rusijos interesų zona, į kurią neturi teisės įžengti niekas kitas, tuo labiau Amerikos „imperialistai“.

Tokį neregėtą Maskvos šantažą ir grūmojimus pakankamai solidžiai įvertino Varšuvoje susitikę Lenkijos ir Čekijos premjerai Jaroslavas Kačynskis ir Mirekas Topolanekas. Abu ministrai pirmininkai pareiškė, kad duosią teigiamą atsakymą Vašingtonui dėl priešraketinio skydo elementų dislokavimo Lenkijoje ir Čekijoje. J.Kačynskis ir M.Topolanekas pažymėjo, kad ši JAV priešraketinės gynybos sistema bus tam tikra apsauga visoms transatlantinio Aljanso narėms. Žinomas JAV politikos ekspertas iš „Heritage“ fondo Piteris Bruksas pažymėjo, kad paskutinieji Rusijos prezidento V.Putino ir Rusijos armijos generalinio štabo viršininko generolo J.Balujevskio pareiškimai akivaizdžiai atskleidžia tikruosius Rusijos planus ir užmačias bei parodo tikrąjį Maskvos veidą. P.Bruksas pažymėjo, kad Lenkija pati turi apsispręsti, kaip jai elgtis dėl priešraketinio skydo elementų dislokacijos savo teritorijoje, tačiau privalo atsiminti, kad nusileidimas Kremliaus šantažui suteiktų jam galimybę laikyti Lenkiją silpna ir paklusnia Maskvai valstybe. „Varšuva turi tiktai vieną kelią – stiprinti ryšius su JAV ir NATO“, – pabrėžė P.Bruksas.

Nors V.Putinas ir rusų generolai visam pasauliui trimituoja, kad joks amerikietiškas priešraketinis skydas nebus veiksnus, nes naujausios konstrukcijos Rusijos raketos be vargo gali pralaužti ir sunaikinti bet kokį skydą, tokią karštligišką Kremliaus poziciją ekspertai vertina kaip įrodymą, kad Maskva pripažįsta savo technologinį atsilikimą nuo Amerikos.

Briuselyje NATO ir ES pareigūnams Lenkijos poziciją aiškinęs naujasis Lenkijos gynybos ministras pažymėjo, kad būtų visiška nesąmonė, jei Lenkijos vadovai ar ministrai nuolankiai vyktų į Maskvą prašyti jos leidimo, kaip jo šalis turėtų elgtis. „Tokie laikai negrįžtamai praėjo“, – pareiškė Lenkijos gynybos ministras.

Kagėbistinė Kremliaus valdovo V.Putino aplinka ir toliau šantažuos Lenkiją ir Čekiją. Tam reikalui jau pasitelkiami buvę šių šalių komunistinių režimų mylėtojai bei niekur nedingusi Maskvos „penktoji kolona“. Jau dabar Maskva skelbia, kad net daugiau kaip pusė Lenkijos ir Čekijos gyventojų nepritaria JAV priešraketinio skydo elementų dislokacijai. Aišku, vietinių Maskvos mylėtojų pagalba nebus apsiribota. Pirmiausia ieškoma sąjungininkų Europos Sąjungos ir NATO valstybėse. Tokių jau atsirado. Pirmiausia dabar pirmininkaujančioje ES Vokietijoje. Ji jau priekaištavo Jungtinėms Valstijoms už tai, kad Vašingtonas neinformavo Kremliaus apie ketinimus Lenkijoje ir Čekijoje dislokuoti priešraketinės sistemos dalis. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Valteris Štainmeleris, buvęs V.Putino ištikimiausio bičiulio kanclerio Gerhardo Šrioderio administracijos vadovas, irgi barė Vašingtoną, kad jis nepasitarė su Maskva dėl bazių dislokavimo vietos. F.V.Štainmeleriui pritarė ir Vokietijos gynybos ministras Francas Jozefas Jungas. Visa tai rodo, kad Maskva, siekdama dar labiau nuteikti Europą prieš JAV, tebededa dideles viltis į Vokietiją. Nerimą kelia sociologinių apklausų rezultatai Vokietijoje. Pasirodo, daugiau kaip pusė vokiečių pritaria V.Putino vykdomai antiamerikietiškai politikai. Tai nieko gero nežadantis ir vokiečių biurgerių politinio aklumo požymis.

P.K.

© 2007 „XXI amžius“