Tautinės valstybės atsisakymas Aktyvių piliečių
Europa
Algirdas ENDRIUKAITIS
Gerai prisimename sovietmetį, kai komunistų partija
ir KGB mokė, kad nereikia ignoruoti tautinių klausimų, bet nereikia
jų ir sureikšminti. Tai reiškė, kad vyks rusinimas ir tai bus vadinama
tautų draugystė. Lygiai dabar tokią pat politiką vykdo ES. Jos tikslas
superliberalizmo pagrindu, kuriam nesvarbi praeitis ir ateitis,
o rūpi beširdė, veidmaininga tik šios dienos pinigų laisvės lavina,
dvasingumo sąskaita lengvinti biznio sąlygas. Tautinė valstybė,
tautos bendrumas tam yra kliūtys ir jų naikinimas vyksta demagogijos
ir gražbylystės priemonėmis. Lietuvoje tai primena dažną patiklumą
šiandieniniams telefoniniams sukčiams.
Ispanų filosofas Ortega i Gasetas išmintingai
pastebėjo: Visi mūsų materialiniai pasiekimai gali išnykti, nes
artėja grėsminga problema, nuo kurios sprendimo priklauso Europos
likimas. (
) Visuomenės valdymas pateko į rankas tam tikro tipo
žmonių, kuriems civilizacijos pagrindai yra beverčiai, kaip ir bet
kokia civilizacija apskritai. (
) Šios sudėtingos civilizacijos
terpėje gimęs europietis, besijaučiąs galingu, tampa paprasčiausiu
laukiniu, barbaru, kilusiu iš dabartinės žmonijos gelmių (Sumerki
globalizaciji, Act, Maskva, 2004, p. 203).
Ne vieną stebina lietuvių naivumas, tikėjimas
migdančiu mosuojamu euru ir knechtišku tikėjimu naujais ES vadais
pranašais, kurie mus veda į šviesų rytojų, tolerantiškai išvarydami
Roką Butiljonę iš ES komisarų dėl krikščioniškojo paveldo teigimo
demokratijos technologine manipuliacija. Kas tuo abejoja, tegu pagalvoja,
kodėl Didžiojoje Britanijoje (!) veikia Britanijos nepriklausomybės
partija, turinti apie 30 savo narių Europos Parlamente, kodėl šiomis
dienomis Europos Parlamente įsikūrė frakcija, kurios pavadinime
yra sąvoka identitetas, savo krašto identitetas.
Neseniai XXI amžiuje buvo išspausdintos garsaus
Rusijos disidento V.Bukovskio mintys. Oi kaip reikia į jas įsiklausyti!
Tai žmogus, kuris iš arti matė Rytus ir Vakarus. Ir jo mintys patvirtina
minėto filosofo samprotavimus, kad reikia bijoti ES virtimo federacine
valstybe.
Aktyvių piliečių Europa tokio pavadinimo programą
2007-2013 metams parengė Europos bendrijų komisija, patvirtino Europos
Parlamentas ir Taryba. Programos įžangoje nurodoma, kad Europos
piliečiai yra nutolę nuo ES institucijų. Tai liudija ir mažas piliečių
(37,2 proc.) dalyvavimas paskutiniuose Europos Parlamento rinkimuose.
Tai rodo visuomenės lygį, demokratiją ir neviltį.
Dokumente kalbama, kad piliečiams svarbu dalyvauti
ES integracijos procese ir taip ugdyti priklausymo Europai jausmą
bei stiprinti Europos identitetą. Atkreipkite dėmesį į iš pirmo
žvilgsnio nekaltas, bet naujas, esmines sąvokas, kad būtų atsižvelgiama
į platesnius negu nacionalinius interesus, priklausymo Europai
jausmas, europiniam pilietiškumui skatinti, mobilizuojančius
piliečius ES mastu. Tai nauji vėjai tautiškumui išguiti.
Programoje pagrindiniu principu buvo laikoma
tarptautinis mastas, o tikslai tokie: veikti suvienytos ir praturtintos
Europos kūrime, formuoti Europos identitetą, kuriant Europos
identiteto sąvoką, stiprinti mūsų bendros ateities pagrindus,
skatinti jų bendrus veiksmus, diskusijas ir svarstymus europinio
pilietiškumo klausimais, geriau supažindinti piliečius su Europos
idėja. Dar keletas minčių: Šia Europos masto veikla siekiama ugdyti
priklausymo bendriems Europos idealams jausmą, praplečiantį nacionalinę
ir regioninę savimonę; skatinti darnią visų valstybių narių piliečių
ir pilietinės visuomenės organizacijų integraciją, stiprinant kultūrų
dialogą ir pabrėžiant Europos įvairovę bei vienovę, ypatingą dėmesį
skiriant veiklai, įgyvendintinai kartu su neseniai į ES įstojusiomis
valstybėmis narėmis.
Jei naujųjų valstybių narių piliečiai ir pilietinės
visuomenės organizacijos atsisakytų aktyviai bei visapusiškai dalyvauti
šioje veikloje, Europos raidai galėtų kilti rimtas pavojus. Šioje
vietoje yla išlenda iš maišo. Naujosios ES šalys yra neseniai atsikračiusios
Rusijos imperijos valdžios, tautiškumą vertina labiau už senąsias
suliberalėjusias valstybes, kurios veidmainiškai slepia unitarinės
valstybės siekį. Juk niekas neatsisako pažinti ir gerbti bet kurios
pasaulio šalies kultūrą, bet kam reikia brukti bendrabutį ir bendrą
katilą?
Programa numato tiesioginius ES piliečių mainus,
konferencijas, seminarus, mokslinius tyrimus, numatant stiprinti
transeuropinius tinklus, įtraukus europinę dimensiją arba šią
veiklą plėtojant europinės dimensijos pagrindu, stiprinti priklausymo
tai pačiai bendruomenei pojūtį ir suvokti Europos Sąjungos istoriją,
pasiekimus bei vertybes, įtraukti europiečius į kultūrinį dialogą
bei stiprinti jų europietišką identitetą. Programos išlaidoms skiriama
235 mln. eurų.
Pirmuoju programos Aktyvių piliečių Europa punktu
nurodyta štai kas: Sąjungos pilietybė turėtų būti pagrindinis valstybių
narių piliečių statusas. M.Gorbačiovas pasakytų: Procesas pajudėjo!
Po to eina nuorodos ugdyti ,,priklausymo bendriems Europos idealams
jausmą. Kaip tokiu atveju paaiškinti siekimą į ES priimti 70 mln.
turkų, kurių identitetas vargu ar yra toks artimas Europai? Žinoma,
Jungtinių Europos Valstijų idėjai tai neprieštarauja.
Programos veiksmai turi temas: Aktyvi Europos
pilietinė visuomenė, Kartu Europos labui. Čia kalbama apie patrauklius
renginius, stipendijas, premijas, dotacijas, studijas, apklausas,
partnerystes, mokymus, Europos pasiekimų šventimus ir t. t.
Lietuvos politinis elitas užsiėmęs skandalais
ir savo reikalų tvarkymu, Lietuvoje nemato problemų, lankstosi Briuseliui,
o savo piliečiams nesiunčia signalų. Šiandien galima sakyti, kad
iš Lenkijos galima pasimokyti, kaip pirmiausia dera deklaruoti,
o paskui ir ginti savo nacionalinius interesus. 40 milijonų tautai
matomos problemos dėl Lenkijos likimo, o mes, net neskaitę 480 puslapių
teksto, per šešias dienas dviejuose Seimo posėdžiuose sugaišę 2
val. 53 min., pirmieji Briuseliui raportavome apie užduoties įvykdymą
ES Konstitucijos ratifikavimą; ir mums jokių klausimų nekyla.
Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis teigia: Lenkų elitas dažnai
neatsižvelgia į mūsų nacionalinius interesus. Jeigu prie to dar
pridėti Lenkijos žiniasklaidos poziciją, manau, jog mūsų mūšis dėl
Lenkijos gali būti pralaimėtas (Dziennik, 2006 07 22-23, p. 26-27).
Mes kasdien tikinami, kad visa Europa tik dirbs mums ir mūsų laukia
tik pergalės.
Minėta ES programa iš esmės parengia mus savanoriškai
atsisakyti savo pilietybės. Tai eilinis kartas, peržengiantis Lietuvos
Konstitucijos normą, siekiąs šio dokumento nevertinti, o kartu pakeisti
mūsų mentalitetą, nuvesti mus prie liberalių pažiūrų homoseksualistų
santuokų, prostitucijos industrijos bei išdidumo, pasipriešinimo,
tradicijų, pagarbos ir meilės savo kraštui sumenkinimo, pramogų
ir pasilinksminimų pramonės išplėtojimo, paliekant mums tik muziejinės
etnografinės politikos žaidimą. Jie neverčia jėga, jie perka pinigais
ir postais.
Europinis mentalitetas ir dimensijos reiškia tai,
kad mes privalėsime viską jų priimti, pagal juos elgtis. Lenkijos
prezidentas L.Kačynskis pateikia tokių nerimą keliančių minčių:
Aš vis labiau nerimauju dėl naujųjų Europos kairiųjų pozicijos.
Jei mes žengsime į tą pusę, ne tik nepasieksime specifiškai suvokiamos
visiškos laisvės, bet galbūt šiandien gimstančios mergaitės, būdamos
brandžios moterys, vaikščios su čadromis (ten pat). Lenkijos parlamentas
yra priėmęs deklaraciją dėl Lenkijos suverenumo kultūros ir papročių
srityje. Panašią deklaraciją Lenkija yra įsirašiusi Atėnų sutartyje.
Mes Briuselio atsiklausiame, ką daryti su KGB kadrais, giriamės
atsivežtais pabėgėliais iš Etiopijos ir Eritrėjos. Toks skirtumas.
Europa morališkai yra sukiužusi ir imasi naivuolių
vedlio į sujungtą 90 tūkst. puslapių dokumentų popieriais į vieną
šviesios Europos bendriją, kur Lietuva, kaip ir buvo, tampa ES skambiausioji
styga. Tam lietuviai deda giliai į archyvą Vasario 16-osios ir Kovo
11-osios Aktus, gieda savo himną, bet negirdi jo žodžių, lieja ašaras
dėl negaunamo, nežinia ar reikalingo, Lietuvos piliečio paso, prisimena,
kokie narsūs ir išmintingi buvo prieš 89 ir 17 metų ir įsivaizduoja,
kad šių dienų žygio maršą jie groja patys ir žengia nepriklausomybės
raudonu kilimu. Tuo tarpu matomi tik 20 tūkstančių žuvusių Lietuvos
partizanų siekių pagarbos vaizdelių trupiniai, 17 metų generalinei
prokuratūrai nerandant partizanų vado A.Ramanausko kankintojo N.Dušanskio.
Užtat gali kiek nori melstis, giedoti, už savo pinigus statyti pasipriešinimo
dalyviams kryžius ir leisti atsiminimus, už savo bylos archyve vieno
lapo kopiją valstybei mokėti du litus, neturint šautuvo būti uniformuotu
šauliu.
Samprotavimą galime pailiustruoti tokiu lengvatikystės
pasakojimu. Žmogus augino 20 viščiukų. Atbėga sūnus ir sako: Varnos
nunešė penkis viščiukus! Tėvas prataria: Aha! Po pusvalandžio
vėl atbėga sūnus: Varnos nunešė 10 viščiukų! Tėvas sako: Aha!
Dar po pusvalandžio sūnus taria tėvui: Varnos nunešė visus viščiukus!
Tėvas pakelia akis: Tai jau tendencija! Lietuvai suprasti tendenciją
lieka kelios valandos.
Teisingai sakė rašytojas Juozas Aputis šiandien
yra skausmingas tuštymetis sieloje.
Tai gal laimingi ir tuštymetyje gyvenantys valandų
neskaičiuoja? Aha!
© 2007 XXI amžius
|