Vieniems genijus, kitiems Stalino pakalikas
JAV prezidento Franklino Ruzvelto 125-osioms gimimo
metinėms
|
Stalinas, Ruzveltas ir Čerčilis
Teherane 1943 metais
|
Į Jungtinių Amerikos Valstijų istoriją prezidentas
Franklinas Delanas Ruzveltas įeis dėl kelių priežasčių. Pirmiausia
tai buvo prezidentas, pirmą kartą JAV istorijoje išrinktas ne tik
trečiajai, bet ir ketvirtajai kadencijai. Antra, jis sugebėjo sustabdyti
Amerikoje ir pasaulyje didžiąją depresiją ekonominę krizę, siautusią
praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje ir ketvirtojo pradžioje.
Trečia, jam vadovaujant po Antrojo pasaulinio karo JAV tapo galingiausia
pasaulio valstybe. Tiesa, šiuo klausimu daugelis istorikų ir politikos
specialistų nesutaria. Jie teigia, kad tik F.D.Ruzvelto dėka Kremliaus
vadovas J.Stalinas užgrobė pusę Europos ir ilgus dešimtmečius Maskva
terorizavo visą pasaulį, taip pat ir JAV.
Vienintelis keturis kartus išrinktas JAV prezidentas
Franklinas Delano Ruzveltas gimė 1882 m. sausio 30 d. Haid Parko
dvare Niujorko valstijoje, pirmųjų atvykėlių į Amerikos žemyną palikuonių
turtingoje šeimoje. Jo tėvas Džeimsas Ruzveltas buvo kelių stambių
JAV korporacijų viceprezidentas. F.Ruzvelto motina Sara Delano buvo
antroji Džeimso Ruzvelto žmona ir jaunesnė už jį 26 metais. Dėl
motinos vardo Sara nacistinės Vokietijos ideologai dažnai šaipėsi
ir vadino Ruzveltą žydiška pravarde Rozenfeldu. (Taip rašė vienas
iš nacistinės Vokietijos ideologų Alfredas Rozenbergas savo knygoje
XX amžiaus mitas, kuri vokiečių okupacijos metais buvo išleista
ir lietuvių kalba.)
Vaikystėje Franklinas turėjo net kelias guvernantes
ir namų mokytojus. 1896 metais jis įstojo į prestižinę Endikoto
Pibodi mokyklą, vėliau mokėsi Harvardo ir Kolumbijos universitetų
juridiniuose fakultetuose. Nuo 1907-ųjų dirbo prestižinėje Niujorko
advokatų firmoje. 1921 metų rugpjūtį F.Ruzveltą dėl poliomelito
ligos ištiko paralyžius. Šešerius metus jis grūmėsi su šia liga,
kol 1928-aisiais pagaliau galėjo važinėti invalido vežimėliu. Tais
pačiais metais, nepaisant nesutarimų tarp frakcijų Demokratų partijoje,
buvo išrinktas Niujorko valstijos gubernatoriumi, o 1932-aisiais
laimėjo JAV prezidento rinkimus. Pagrindine jo problema tapo kova
su didžiąja depresija ir didžiuliu masiniu nedarbu, apėmusiu Ameriką.
F.Ruzveltas griežtai pareikalavo ir gavo Kongreso sutikimą imtis
nepaprastų veiksmų bei įgaliojimų tuo klausimu. Per pirmąsias vienuolika
savo prezidentavimo dienų jis inicijavo daugiau įstatymų nei bet
koks JAV prezidentas ir Kongresas priėmė per paskutiniuosius 70
metų! Po šimto dienų buvimo Baltuosiuose rūmuose, F.Ruzveltas paskelbė
ir pradėjo energingai vykdyti Naujojo kurso radikalių reformų
programą. Pirmiausia organizavo visuomenės darbus likviduojant masinį
nedarbą. Jam taip pat pavyko greitai sukurti socialinio draudimo
sistemą. 1937 metais jis buvo perrinktas JAV prezidentu trečiajai
kadencijai. Beje, F.Ruzveltui reikalaujant, JAV Kongresas ir Senatas
1933 metais pripažino SSRS. JAV buvo paskutinioji iš didžiųjų pasaulio
valstybių, žengusių šį žingsnį. 1939-aisiais savo metiniame pranešime
Apie padėtį šalyje F.Ruzveltas Italiją, Vokietiją ir Japoniją
pavadino agresorių nacijomis. 1939 metų kovo mėnesį Vokietijos
įvykdytą Čekijos okupaciją F.Ruzveltas įvertino kaip tiesioginį
pavojų JAV nacionaliniam saugumui. 1939 m. rugsėjo 3 d. F.Ruzveltas
paskelbė apie JAV neutralitetą, tačiau drauge pasiekė, kad JAV galėtų
parduoti ginkluotę Anglijai ir Prancūzijai. 1940 m. birželio 10
d., kai Vokietija jau baigė Prancūzijos sutriuškinimą, F.Ruzveltas
faktiškai atsisakė JAV neutraliteto ir paskelbė, kad JAV besąlygiškai
palaiko Angliją jos kovoje su hitlerine Vokietija. Tais pačiais
metais jis pradėjo pasirengimus JAV įsitraukti į Antrąjį pasaulinį
karą (Anglijos pusėje). Po Paryžiaus žlugimo 1940 metų birželį F.Ruzveltas
išnuomojo Anglijai kreiserius ir kitus karo laivus britų laivų konvojų
apsaugai mainais už britų karinių bazių nuomą Britanijos valdose
Karibų jūroje.
1941-ųjų kovo mėnesį F.Ruzvelto iniciatyva priimtas
garsusis lend-lizo įstatymas, pagal kurį prezidentas gavo teisę
savo nuožiūra parduoti ar nuomoti bet kokius gaminius ir medžiagas,
turinčius karinės reikšmės, bet kokiai valstybei, kurios gynimas
buvo svarbus gyvybiniams JAV interesams. 1941 m. birželio 24 d.,
vos prasidėjus Vokietijos ir SSRS karui, F.Ruzveltas paskelbė skubiai
svarstantis galimybę padėti Maskvai. O 1941 metų liepą, kai Japonija
okupavo Prancūzijos valdomą Indokiniją, jis nutraukė JAV prekybos
sutartį su Japonija ir uždraudė strateginių medžiagų eksportą į
Japoniją. Taip pat palaikė Olandijos vyriausybę, emigracijoje uždraudusią
naftos eksportą iš jos valdomų užjūrio teritorijų į Japoniją. O
atsakydama į Japonijos 1941 m. gruodžio 7 d. įvykdytą JAV karinio
jūrų laivyno bazės Perl Harboro užpuolimą, per kurį buvo sunaikinti
aštuoni JAV linkorai, kreiseriai bei kiti karo laivai ir Japonija
faktiškai ėmė šeimininkauti Ramiajame vandenyne, JAV 1941 m. gruodžio
11 d. paskelbė karą šiai šaliai. Sausį įvykusiame F.Ruzvelto ir
Didžiosios Britanijos premjero V.Čerčilio susitikime Kasablankoje
abu politikai paskelbė sąlygas dėl besąlyginės Vokietijos, Italijos
ir Japonijos kapituliacijos. Tais pačiais metais Teherane F.Ruzveltas
pirmą kartą susitiko su Stalinu, ir sovietų diktatorius jam padarė
labai teigiamą įspūdį. JAV prezidentas pareiškė, kad po pergalės
prieš Vokietiją pasaulis bus sąžiningai padalytas į įtakos sferas.
Tokiam F.Ruzvelto nuolaidžiavimui priešinosi V.Čerčilis, siekdamas
neleisti atiduoti pusę Europos Stalinui. Savo memuaruose 1945 metų
pradžioje, kai Sovietų Sąjungos užmojai užgrobti didelę Europos
dalį buvo jau visiškai akivaizdūs, V.Čerčilis rašė, jog Sovietų
Rusija tampa mirtina grėsme visam pasauliui.
1943-iųjų pabaigoje, kaip rašė savo atsiminimuose
Pietų Afrikos Sąjungos ministras pirmininkas Smetsas, vienas stambiausių
britų imperijos politinių veikėjų, V.Čerčilis su kartėliu pripažino,
kad Britanija maža šalis. Man iš vienos pusės, susikryžiavęs
letenas, sėdėjo rusų lokys, o iš kitos didžiulis amerikiečių bizonas.
O tarp jų sėdėjau aš, mažas anglų asilas, ir tiktai jis vienas žinojo,
koks tikrasis kelias į namus. Nobelio literatūros premijos laureatas
Aleksandras Solženicynas 1980 metais rašė, kad Stalinas žaidė su
Ruzveltu kaip kokiu žaisliuku ir lengvai išsireikalavo iš jo Rytų
Europą.
1945 metų sausį savo inauguracinėje kalboje, išrinkus
jį JAV prezidentu ketvirtą kartą, F.Ruzveltas pasiūlė įkurti Jungtinių
Tautų Organizaciją, o tais pačiais metais įvykusioje Jaltos konferencijoje
didysis trejetas Stalinas, Ruzveltas ir Čerčilis patvirtino
Deklaraciją dėl išlaisvintos Europos likimo. F.Ruzveltas nesulaukė
oficialios Vokietijos kapituliacijos. Jis mirė nuo kraujo išsiliejimo
į smegenis 1945 m. balandžio 12 d. Vorm Springse, Džordžijos valstijoje.
Tenka pripažinti, kad F.Ruzvelto dėka JAV tapo pati galingiausia
pasaulio ekonomine ir karine valstybe. Tam ilgus dešimtmečius bandė
priešintis tiktai Sovietų Sąjunga.
Taigi F.Ruzveltas, nepaisant jo didelių nuopelnų
Amerikai, Antrojo pasaulinio karo metu iš esmės pataikaudamas ir
padėdamas Stalinui, daugelį Europos tautų ilgiems dešimtmečiams
atidavė Maskvos vergystei.
Petras KATINAS
© 2007 XXI amžius
|