Dar kartą apie globalinį genocidą

Dr. Rūta GAJAUSKAITĖ,

kriminologė

Dėkoju gerb. P.Pipiniui už vasario 14 dieną „XXI amžiuje“ publikuotą rašinį „Nesusigaudymai“, kuris parodė, kad mano straipsnį „Globalinis genocidas“ žmonės ne tik skaito, bet ir kritikuoja. Vadinasi, užsimezgė diskusija, kuri padės išsiaiškinti rūpimą dalyką.

Gal ne visi žino, kad Eichmanas buvo sudaręs Europos 11 mln. žydų „galutinio sprendimo“ sąrašą. Jis buvo įvykdytas tik iš dalies, todėl žinome apie 6 mln. aukų (holokaustą). Tų 11 milijonų planų vykdymo eigą, žydų vargus aprašė M.Gilbertas knygoje „Niekada per amžius. Holokausto istorija“, išleistoje Vilniuje 2001 metais. Kadangi savo straipsnyje rašiau apie būsimos radiacijos padarinių slėpimą, tai ją palyginau su žydų naikinimo planu, o ne su jo įvykdymu.

Sutinku, teiginys apie „veikiančius ugnikalnius“ netinka. Vulkanų išsiveržimai niekada nenusinešė šimtų tūkstančių gyvybių, kaip tai padarė Hirosimoje atominė bomba. O Černobylio avarija aplinką radioaktyviomis dalelėmis užteršė 400-500 kartų daugiau, taigi palyginimui reikėjo daug baisesnio pavyzdžio. Bet tokio pasaulyje nėra.

Esu apgynusi disertaciją tema „Gamtosauginių įstatymų pažeidimų, sukėlusių oro ir vandens užteršimą, kriminologinė charakteristika“. Straipsnyje pateikiau ir problemos kriminologinę charakteristiką. Lietuvos problema – tektoninė zona, kuri niekad neišnyks, ekonomika, kuri šiandien nuostolinga, ir politika – mūsų valdžios moralė, leidžianti pigiau (po 4 ct) aprūpinti Rusijos karines bazes ir Baltarusiją elektra, nors mes mokame po 31 ct. Mokame ir kraujo vėžiu, išsigimusiais vaikais ir kasdieniu stresu, kad gali pasikartoti panaši katastrofa.

Galbūt kelia abejonių pateiktas aukų skaičius. Tuo tarpu jau Boriso Jelcino prezidentavimo metu išviešintų 40 slaptų „Kremliaus išminčių“ protokoluose mirga milijoniniai skaičiai. Rusijos dienraštyje „Izvestija“ žurnalistė Ala Jurašinskaja išnagrinėjo tris pagrindinius SSKP CK melus informacijos srityje (apie radiacijos lygį, maisto užterštumą ir pranešimų spaudai apribojimą), kurie patvirtina, kad per maistą buvo apšvitinti visi SSRS gyventojai. Išskyrus Maskvą. Šios medžiagos pagrindu Ukrainoje 2003 metais publikuota apžvalga „Černobylio katastrofa ir žmogaus teisės“. Ją turi tik Lietuvos černobyliečiai, o mūsų valdžia jos kratosi. Juk kai visi sužinos, teks imtis atitinkamų priemonių, todėl iš paskutiniųjų slepiama tikroji informacija ir spekuliuojama 30 metų senumo teiginiais apie aukų skaičių.

Taigi pateiksiu papildomų žinių. Siūlau įvertinti informacinį, ekonominį, politinį ir ekologinį problemos aspektus.

Informacija

Viešumas atominės energetikos srityje buvo pažeistas 1956 metais, kai Atominės energetikos agentūra (TATENA) ir Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) pasirašė sutartį dėl duomenų apie įvykusių avarijų branduoliniuose objektuose neskleidimo! Tik paskelbus Kremliaus slaptuosius protokolus apie Černobylio avariją paaiškėjo, kokia pražūtinga žmonijai buvo ši sutartis. Avarijų branduoliniuose objektuose įslaptinimas reiškia tylią, nematomą, negirdimą ir nejaučiamą mirtį nuo vėžio, vaikų išsigimimą bei gimstamumo mažėjimą. Įslaptinimas reiškia ir tai, kad nebus jokių garantijų į apsaugą, pagalbą ar žalos atlyginimą. Ir jokių garantijų, kad tai nepasikartos.

Būtent šias negandas iškentė Lietuvos žmonės. Pažvelgę tik į du radiacijos paplitimo žemėlapius, įsitikinsime, kad Lietuvai ištisą savaitę teko šimtą kartų didesnė spinduliuotė, negu yra norma. Tačiau nei avarijos metu, nei dabar, išryškėjus neigiamoms pasekmėms, valstybė nesiėmė priemonių, kad apsaugotų savo gyventojus, sustiprintų jų sveikatą ar kompensuotų žalą.

Ukraina, paskelbusi slaptus Kremliaus protokolus, dar 1994 metais skyrė 13 proc. biudžeto išmokų socialinėms ir medicininėms persikėlėlių, avarijos likviduotojų garantijoms bei užterštumo pasekmių likvidavimui padengti. Tuo tarpu Lietuvos valdžia apie buvusį užterštumą tyli, avarijos pasekmes slepia. Iš biudžeto šiai problemai spręsti neskirta nė cento. Atsitiktinai paaiškėjus, kad vis daugiau gimsta leukoze sergančių veršiukų ir primelžiama vis daugiau leukozinio pieno, kilo visuomenės susirūpinimas. Tačiau šie faktai buvo paneigti ir iki šiol visuomenei nepateikti tikrieji žalos mastai.

Radiacijos paplitimo žemėlapiai rodo, kad Baltijos šalys pirmosios gavo didžiausią spindulinį smūgį ir ištisą savaitę gyveno šimtus kartų didesnio užterštumo teritorijoje, tuo tarpu Ukrainos ji dar net nelietė. Tik vėjui pasikeitus, radioaktyvios dalelės paplito po pietinę Europą, o vėliau pasiekė ir Ukrainą.

Ar turi teisę sovietinės „geležinės uždangos“ tradicijas tęsianti valdžia planuoti, statyti ir eksploatuoti objektą, kuris gali sukelti Europos genocidą?

Ekonominis AE įvertinimas

Tiek planuojant, tiek ir eksploatuojant Ignalinos AE, ji buvo skirta tik Rusijos karinėms bazėms aprūpinti energija. Ir šiandien iš atominės jėgainės Lietuva tiesiogiai negauna nė 1 kwh elektros energijos. Netgi tinklų į Lietuvą nėra nutiesta. Lietuvos gyventojai ir pramonė energiją gauna iš savo šiluminių elektrinių ir hidroelektrinių. Rusijai išvedus kariuomenę, kartu „išėjo“ ir karinė pramonė, ir elektros energijos poreikis sumažėjo 70 proc. Taigi pramonė turi 70 proc. elektros pajėgumų rezervą savo gamyboms apimtims didinti.

Paskaičiavus šiandieninės atominės elektros energijos kaštus, pelną ir būsimus atliekų laidojimo nuostolius, išryškėja akivaizdus valstybės apiplėšimas. Antai 1 kwh elektros energijos savikaina Lietuvoje yra 10 ct. O parduodame Rusijai ir Baltarusijai po 4 ct už 1 kwh. Nepriklausomos valstybės savanoriškas nuostolingos elektros energijos gaminimas buvusio okupanto karinėms bazėms Kaliningrado srityje aprūpinti bei Lukašenkos režimui paremti gali būti vertinamas tik kaip išdavystė.

Politinis AE aspektas

Energetika – pati svarbiausia visų valstybių nepriklausomybės garantija. Būtent todėl naftos ir dujų vamzdynų „kranelių užsukinėjimu“, blokadomis ir prekybos reguliavimu Rusija stengiasi Baltijos šalis išlaikyti savo įtakos sferoje. Visose pokomunistinėse valstybėse nebuvo desovietizacijos. Todėl valdžioje, tegu ir demokratinių rinkimų dėka, ir vėl yra tie patys komunistai. Taigi Rusijai jie ne tik lojalūs. Štai kodėl tokiomis nuostolingomis sąlygomis Ignalinos AE elektra „pardavinėjama“ buvusiam okupantui.

Maža to, Ignalinos AE aptarnauja tik rusakalbiai. Juk nepriklausomoje Lietuvoje per 16 metų buvo galima paruošti tris specialistų laidas ir atsikratyti nuo KGB priklausomų rusakalbių specialistų. Tačiau Lietuvos valdžia patenkinta tokia tvarka: informacijos įslaptinimu, ekonominiu žalingumu valstybei bei svetimtaučių specialistų valdomu pačiu pavojingiausiu Žemėje gamybiniu objektu Ignalinoje.

Argi tai ne pats efektyviausias Maskvos ginklas prieš Vakarus? Ginklas, išbandytas Černobylyje ir sunaikinęs 70 mln. žmonių?

Ekologinės galimybės

Penkių balų žemės drebėjimas Kaliningrado srityje dar kartą įspėjo Lietuvą ir visą Europą apie tektoninės juostos nuo Apeninų iki Kolos pusiasalio egzistavimą. Žemės sprūdžiams (tektoniniams) ir jų aktyvumui mes negalime daryti jokios įtakos. Tačiau jų keliamų pavojų įmanoma išvengti. Tektoninėse juostose negalima statyti pavojingų gamybinių objektų, kad, įvykus žemės drebėjimui, sugriuvusios gamyklos nepaskleistų į aplinką savo teršalų.

Deja, pats pavojingiausias pasaulyje gamybos objektas – Ignalinos AE – stovi tektoninėje juostoje. Dar sovietmečiu tam prieštaravo specialistai (prof. I.Avenarijus). Ir šiandien ignoruojama specialistų (dr. P.Suveizdžio) nuomonė. Nauja AE vėl bus statoma tektoninėje zonoje, kurioje aptikti aiškūs plyšiai tarp žemės plutos sprūdžių. Penkių balų žemės drebėjimas Ignalinoje sukeltų visų keturių reaktorių sprogimą, ir radioaktyvios dalelės pasklistų po Europą.

Tokia nesurengtos desovietizacijos kaina. Argi tai nėra ekologinis karas?

Išvados

Europos valstybės, nukentėjusios nuo Černobylio avarijos, bei kitos pilietinės organizacijos privalo kreiptis į tarptautinį teismą dėl TATENA ir PSO patraukimo į baudžiamąją atsakomybę už žmonijai pavojingos sutarties 1956 metais sudarymo pasekmes (genocidą) ir žalą; taip pat reikia kreiptis į Europos Parlamentą, kad:

1. Būtų uždrausta planuoti, statyti ir eksploatuoti pavojingus gyvybei gamybinius objektus (AE, karines, chemijos ir bakteriologines gamyklas) Europos tektoninėje zonoje (nuo Apeninų iki Kolos pusiasalio), o jau pastatytus sustabdyti ir likviduoti.

2. Branduolinė energetika būtų pripažinta pavojinga žmonijos sveikatai, gyvybei ir genofondui, todėl ji neremtina visoje ES, o pirmenybė turi būti teikiama alternatyviai energetikai vystyti (terminių vandenų, vėjo, biodujų panaudojimui).

3. Nebūtų remiamas jokios energetikos vystymas posovietinėse valstybėse, jei ta energija naudojama Rusijos karinėms bazėms ar A.Lukašenkos režimui remti.

4. Uždrausti genocidą sukelti galinčiuose gamybiniuose objektuose dirbti buvusių okupantų, kolonistų ar emigrantų specialistams, ir tai būtų prevencinė priemonė galimiems teroristiniams aktams užkirsti.

© 2007 „XXI amžius“