Perspektyvos...

Ko jau ko, o prognozių, kas artimiausiais metais laukia pasaulio, Europos, o ypač Rusijos, netrūksta. Kai kurios jų gana įdomios. Štai Rusijos politinių tyrimų instituto direktorius Sergejus Markovas, kurio prognozės, kaip teigiama, išsipildo 80 proc., teigia, kad 2007 metai tęsis ne dvylika, o keturiolika mėnesių ir dvi dienas, iki 2008 m. kovo 2 d. Tai yra, kai įvyks Rusijos prezidento rinkimai. Kai žurnalistai S.Markovo paklausė, ar jis nejuokauja taip sakydamas, šis atsakė: „Nė kiek“. Jo žodžiais tariant, metai baigsis lygiai tą dieną, kai įvyks prezidento rinkimai ir taps aišku, kas gi bus naujasis Kremliaus šeimininkas.

S.Markovas, ir ne jis vienas, net neabejoja, kad pirmuoju Rusijos žmogumi, netgi nepaisant to, ar jis bus išrinktas prezidentu, vis tiek išliks V.Putinas. Jis vadovaus visoms politinėms struktūroms, formuos vidaus ir užsienio politiką, diktuos Valstybės Dūmai. Būtent Putiną savo lyderiu paskelbs Rusijos megakorporacijų koalicija, kitaip tariant, elitinis Rusijos biznio klubas, į kurį įeina „Gazprom“, „Rosneft“, „Lukoil“, „Rusijos geležinkeliai“, „Surgutneftegaz“, „Rusijos aliuminis“, „Vnešekonombank“. 2007 metais, jeigu tikėtume S.Markovu, per Valstybės Dūmos rinkimus pagaliau susiformuos naujoji Rusijos nacionalinė idėja. Rusijos politinių tyrimų instituto direktorius pateikia keturis tos „naujos nacionalinės idėjos“ variantus: 1. Socialinis teisingumas. 2. Vystymasis ir modernizacija. 3. Nacionalinis klausimas. 4. Įstatymas, tvarka ir ryžtinga kova su korupcija. Kuri iš šių keturių idėjų nugalės, S.Markovui kol kas neaišku.

Tuo tarpu žinomas rusų rašytojas ir filosofas Michailas Veleris prognozuoja ne artimiausius metus, o kur kas toliau. Jis įsitikinęs, kad 2025 metais euroatlantinė baltoji civilizacija sparčiais tempais priartės prie savo saulėlydžio ir subyrėjimo. Pasak M.Velerio, euroatlantinę civilizaciją Europoje pakeis barbarų antplūdis, kuris turės rytietišką ir pietrytietišką charakterį. Nacionaliniai, rasiniai ir religiniai prieštaravimai išaugs iki maksimumo, o daugelis Europos tautų atsidurs prie išnykimo ribos. Atskirą skyrių rašytojas ir filosofas skiria Rusijai. „Barbarų“ antplūdžio grėsmės atveju gali būti du variantai. Pirmasis – Rusijos subyrėjimas į kelias dalis: europinę, Uralą, Sibirą ir Tolimuosius Rytus.

Pasak M.Velerio, prie tokių išvadų jis priėjo todėl, kad dabar Rusiją faktiškai valdo tokios verslo struktūros, kurios savo pagrindiniu tikslu laiko virtimą transnacionalinėmis korporacijomis, kurioms Rusijos teritorijos vieningumas visiškai nereikalingas, nes tai sumažina jų pelnus ir reikalauja papildomų išlaidų. Alternatyva tam subyrėjimui – politinio kurso pakeitimas ir autoritarinis režimas, kuris savo tvirta ir rūsčia ranka gali išgelbėti šalį nuo subyrėjimo. „Žinant visus autoritarinio režimo neigiamus reiškinius, tenka apgailestauti, bet kito kelio nėra. Arba Rusijos, kokia ji yra dabar, nebeliks“, – teigia M.Veleris.

Tuo tarpu Rusijos karinio – pramoninio komplekso atstovai, jau nekalbant apie armijos vadovybę, konkrečiai, aviacijos televariklių susivienijimo „Saturnas“ generalinis direktorius Jurijus Lastočkinas, įsitikinęs, jog ar kas to nori, ar ne, bet iki 2025 metų Rusiją išgelbės tiktai ryžtingas ginklavimasis moderniaisiais ginklais. Esą tai būtina, nes JAV jau sukūrė programas, pagal kurias bus sukurti ir jau kuriami kariniai aviacijos kompleksai, kurių greitis 4-6 kartus viršys garso greitį. O ginklai, būsiantys šiuose kompleksuose, garso greitį viršys 7-8 kartus. Tad jeigu Rusija neims sparčiai kurti panašių aviacinių kompleksų, kad jais pakeistų dabartines strategines dar sovietinių laikų balistines raketas, anot J.Lastočkino „mūsų atominiai dantys pasirodys visiškai supuvę“.

Todėl, jo nuomone, jo ateities prognozės gana pesimistinės. Vyks karai ne tik dėl mineralinių iškasenų, bet ir dėl vandens. Todėl reikia nedelsiant kurti moderniausius karinius kompleksus, antraip Rusija pralaimės. J.Lastočkinas vėl paminėjo dabar labai dažnai Rusijoje cituojamą imperatoriaus Aleksandro III posakį, jog Rusija neturi ir niekada neturės jokių sąjungininkų, išskyrus armiją ir laivyną. „Laikas viską pakoreguoja savaip: dabar mūsų pagrindinis sąjungininkas – galingos karinės oro pajėgos“, – užbaigia savo samprotavimus J.Lastočkinas.

Įdomias prognozes artimiausiems dešimtmečiams pateikia Rusijos žemės ūkio ministras Aleksejus Gordejevas, kurias verta pacituoti vien dėl jų originalumo ir utopizmo: „Aš įsitikinęs, kad po 20 metų Rusijos ekonomika taps stipriausia pasaulyje. Mūsų šalis tai pasieks tik mūsų žmonių darbo, pirmiausia – valstiečių dėka. Kaimas – tai mūsų talentai ir mūsų sąžinė. Man regis, jog po 20 metų žmonės vien tiktai ir svajos gyventi kaimuose“. Įdomiausia, jog kažką panašaus apie Lietuvos ateitį samprotauja ir A.Gordejevo bičiulė, pas kurį neseniai lankėsi, mūsų žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė.

Petras KATINAS

© 2007 „XXI amžius“