„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2007 m. kovo 14 d., Nr. 5 (142)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Jei lietuviais esame gimę

Atsiliepiant į Pranciškos Reginos Liubertaitės rašinį
„Dvi ylos iš maišo“
(„XXI amžius“, Nr.16, priedas „XXI amžiaus horizontai“)

Didžiausias mažųjų tautų turtas yra jų kultūra, kuriai priklauso ir kalba. Tačiau plintančio globalizmo bei su juo susijusio kosmopolitizmo sąlygomis tas turtas nusavinamas arba savo rankomis naikinamas. Dažnai tautinės kultūros paveldas naikinamas prisidengus jo pritaikymu tarptautiniams standartams ar kitokiais „modernizavimais“ bei „tobulinimais“.

Jau ne pirmą kartą spaudoje pasirodo poleminiai rašiniai dėl užsienietiškų pavardžių rašybos. Iškilūs, visuomenei gerai žinomi kalbininkai tvirtina, kad nėra jokio pagrindo lietuviškuose tekstuose keisti užsienietiškų pavardžių rašybą; iš klausos užrašytos pavardės skaitant neiškraipomos, išvengiama nepatogumų jas skaitant. Minimi kalbininkai neprieštarauja, kad svetimvardžiai, greta lietuvių kalbai pritaikytų, skliaustuose būtų rašomi autentiškai.

Tačiau, pasirodo, yra visuomenei mažai žinoma, bet ambicijas ir galią demonstruojanti Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kuri savivaliauja, neturėdama jokių tautos įgaliojimų kartais bando diktuoti nei tradicija, nei mokslu neparemtas nuostatas.

Rašytoja, daugelio straipsnių kalbos klausimais autorė P.R.Liubertaitė minimame savo rašinyje atskleidė Kalbos komisijos nekompetentingumą, siūlymų užsienietiškas pavardes rašyti autentiškai nepagrįstumą, Komisijos demagoginių išvedžiojimų klaidingumą. Gaila, kad autorė (tikriausiai žinodama) neįvardija tautine nuodėme paženklintų Kalbos komisijos narių pavardžių. Skelbdama jas, autorė etikos tikrai nebūtų pažeidusi: tauta turi teisę pažinti tuos tautine nuodėme paženklintuosius, turi teisę užkirsti kelią jų savivaliavimui. Komisija turėtų įsiklausyti į lietuvių kalbos mokytojų, rašytojų, akademikų balsą, kalbos įstatymų pakeitimų projektus turėtų svarstyti visuomenė.

Jei dėl mažų atlyginimų, nuvertėjusių indėlių ar kitų buitinių reikalų protestuojama, piketuojama, tai ir dėl didžiausio tautos turto – kalbos – skurdinimo tylėti nevalia.

Jei lietuviais esame gimę, pasakykime – „negalima!“

Algimantas ZOLUBAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija