Po jubiliejaus klausimų nemažėja

27 Europos Sąjungos šalių vadovai Berlyne mini 50-ąjį Bendrijos gimtadienį

Praėjusį savaitgalį Berlyne 27 Europos Sąjungos šalių vadovai, kiti aukščiausieji ES Komisijos, Europarlamento pareigūnai paminėjo 50-ąjį Bendrijos gimtadienį. Galima priminti, kad Senojo žemyno Bendrija gimė 1957 m. kovo 25-ąją, kai Romoje susirinkę šešių Europos valstybių – Vokietijos Federacinės Respublikos, Prancūzijos, Italijos, Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo lyderiai pasirašė Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį. Šios istorinės sutarties įžangoje buvo rašoma, kad tai bus pagrindas glaudesnei visų Europos tautų sąjungai. Aišku, tuomet buvo sunku tikėtis, kad ateis toks metas, kai į Europos tautų šeimą įsilies ne tik Sovietų Sąjungos užgrobtos Rytų Europos šalys, bet ir buvusios SSRS Pabaltijo „respublikos“. Tuo labiau kad Europos ekonominės bendrijos – būsimosios Europos Sąjungos gimimas įvyko tuoj po žiauraus Vengrijos sukilimo numalšinimo ir rodėsi, kad geležinė uždanga amžiams padalijo Europą į dvi dalis.

Dabar ES pirmininkaujanti Vokietijos kanclerė Angela Merkel savo jubiliejiniame sveikinime Romos sutarčių pasirašymo 50 metų sukakties proga pasidžiaugė, kad tai, ką 1957 metais pradėjo šešios valstybės, šiandien vienija 27 valstybes. A.Merkel taip pat pažymėjo, kad 50-mečio iškilmės vyksta Berlyne, mieste, kuris yra Europos susivienijimo simbolis pasibaigus šaltajam karui. Vokietijos federalinė kanclerė atkreipė dėmesį į jubiliejaus proga paskelbtą Berlyno deklaraciją, kuri, pasak jos, įtvirtina pagrindines ES vertybes ir tikslus: žmogaus orumą, taiką ir laisvę, solidarumą ir toleranciją, demokratiją ir įstatymų viršenybę. Tačiau vien tas faktas, kad Berlyno deklaraciją pasirašė tik ES pirmininkaujanti Vokietijos kanclerė, Europos Komisijos ir Europarlamento vadovai, o ne visų 27 ES šalių lyderiai, rodo „užslėptus“ prieštaravimus. Pirmiausia tai rodo, kad daugeliu klausimų šalių pozicijos gana skirtingos. Taip pat ir tai, kad Bendrija atsidūrė lyg ir aklavietėje, kai ES Konstitucijos projektą 2005-aisiais referendumu atmetė Prancūzijos ir Olandijos (Nyderlandų) piliečių dauguma. Tiesa, ta dauguma nebuvo itin didelė, bet Europos Sąjunga, neturėdama bendros Konstitucijos, negali užtikrinti išsiplėtusios Bendrijos visaverčio funkcionavimo. Apskritai ambicingi ES planai, paskelbti dar 2000 metais Lisabonos deklaracijoje ir skelbiantys, kad 2010 metais Europos Sąjunga tapsianti sparčiausiai augančia ir turinčia konkurencingiausią ekonomiką pasaulyje, tebėra gana sunkiai įgyvendinami. Nors ekonomika visos ES mastu ir atsigauna, tačiau tiktai iš dalies. Kitas dalykas, ES toli gražu nepavyksta kalbėti vienu balsu, ir kalbėti apie vieningą Bendrijos užsienio politiką galima tik teoriškai. Pirmiausia, kaip susitarti su skelbiama ES strategine partnere Rusija, kuri net nemano laikytis bendrų tarptautinių taisyklių.

Be to, ES vis nesugeba priimti konkrečių sprendimų dėl vieningos energetinės politikos, kuri buvo numatyta konstitucinėje sutartyje. Taigi ES Konstitucijos nebuvimas tiktai dar labiau skaldo Europą ir apie efektyvią politiką kalbėti dar per anksti. Be abejonės, naujosioms Europos šalims, pirmiausia Rusijos kaimynėms, daug rūpesčių kelia „strateginės ES partnerės“ Rusijos elgesys ir konkretūs veiksmai. Kiek galėdama Maskva savo energetiniu šantažu deda visas pastangas palikti Europą be NATO, o svarbiausia – be Jungtinių Amerikos Valstijų įtakos. Maskvos pradėtas vykdyti ir eskaluoti antiamerikietiškumas, deja, randa atgarsį ir gana įtakingose ES valstybėse. Kremliaus specialistai netgi kursto siaurą nacionalizmą kai kuriose Europos valstybėse, remia visokius populistus ir ramybės drumstėjus, jeigu tie, šūkaudami apie „Lenkiją – lenkams, Prancūziją – prancūzams“ ir pan., pasisako už buldozerinį antiamerikonizmą. Kita vertus, Maskva pokomunistines Rytų Europos, jau nekalbant apie Baltijos, šalis laiko tik laikinai prarastomis teritorijomis ir net beveik atvirai kalba, kad jas susigrąžinsianti. Deja, iš ES užsienio politikos koordinatoriaus Chavjero Solanos nesigirdėjo jokių priekaištų tokioms Maskvos užmačioms.

Taigi jubiliejus jubiliejumi, bet kaip čia nepaminėti, ką šio jubiliejaus išvakarsėse rašė įtakingas Londono laikraštis „The Economist“ savo straipsnyje, pavadintame „Šaltoji taika“: „Šalys prie Baltijos jūros yra suspaustos naujojo Rusijos agresyvumo ir senojo ES neryžtingumo. To pasekmė: regionas kenčia dėl to, ką būtų galima pavadinti „Šaltąja taika“ (...). Darosi vis sunkiau atsakyti į graudų vieno Lietuvos atstovo klausimą: „Mes esame maži. Kurgi mūsų brangioji Europa?“

P.S. Šiuo metu 27-iose Europos Sąjungos šalyse gyvena daugiau kaip 493 milijonai žmonių. O ES plotas – 3,5 milijono kvadratinių metrų.

Petras KATINAS

© 2007 „XXI amžius“