Kaip kurtiniai per vestuves

Algimantas ZOLUBAS

Lietuvoje, kaip tuometinėje SSRS paribio zonoje, buvo koncentruota energetiškai labai imlių raketinių kompleksų statyba bei eksploatavimas, todėl, norint išvengti energijos nuostolių perdavimo linijose, čia ir buvo numatyta atominės elektrinės statyba. Buvo vieša paslaptis, kad A.Sniečkus priešinosi AE statybai Lietuvoje (numanoma, kad dėl seisminio vietoves nestabilumo). Tačiau jis buvo priverstas, be to, Visaginas pavadintas Sniečkaus vardu. Tai galėtų patvirtinti seni partijos funkcionieriai.

Maskvoje gyvenanti mokslininkė geologė Irina Avenarius buvo komisijos, kuri parinkinėjo vietas AE statybai tuometinėje SSRS teritorijoje, narė. Žinodama, kad ties Ignalina eina tektoninis žemės lūžis, vieta seismiškai nestabili, ji pasipriešino komisijos sprendimui statyti AE Ignalinoje, tačiau jos argumentai buvo atremti pasakymu: „Sam Bog podobral miesto s ozerom dlia ochlaždenija reaktorov“ („Pats Dievas parinko vietą su ežeru reaktoriams aušinti“). Kadangi I.Avenarius su komisijos išvadomis nesutiko, jų nepasirašė, tai kariškių reikalavimu iš komisijos buvo pašalinta.

Vykstant diskusijai dėl Ignalinos AE uždarymo, pats A.Brazauskas yra sakęs, kad be tos elektrinės mes puikiausiai galime apsieiti. Dabar, kai gaunami pinigai elektrinei uždaryti, ten yra puiki pinigų „skalbykla“. Nepalyginti didesnę pinigų „skalbyklą“ turėtų statybų bosai, jei būtų statoma nauja AE. Statybų vajaus apsėstiesiems, žinoma, atsivertų aukso kasykla. O Lietuvai?..

Lietuva geologų laikoma seismiškai nestabilia vietove, per kelis pastaruosius šimtmečius čia būta per 40 žemės drebėjimų. Paskutinis žemės drebėjimas įvyko 2004 m. rugsėjo 21 d. Tuomet Kaliningrade buvo 5,3 balo žemės drebėjimas pagal Richterio skalę, o Ignalinoje – 4 balų. Taigi AE ir atominio kuro atliekų saugykla Lietuvoje prilygsta atominei minai, kurios detonatorius yra gamtos stichijų galiose. Akivaizdi dėmesio stoka alternatyvių energijos šaltiniu panaudojimui, be visuomenės pritarimo sudaromi sandoriai su kaimyninėmis valstybėmis dėl naujos AE statybos rodo mūsų valstybės vadovų nežabotą savivalę.

Kovo 11-osios Akto signatarė, kriminologė dr. Rūta Gajauskaitė jau kuris laikas spaudos puslapiuose skambina pavojaus varpu dėl naujos AE statybos ir atominio kuro atliekų sandėliavimo. Tačiau iš valdžios vyrų – jokio atsako; kalbasi su savimi ir kaimynais, važinėja, mokesčių mokėtojų pinigėlius švaisto ir, kaip kurtiniai per vestuves, girdi tik save. Visuomenė nėra supažindinta su mokslininkų nuomone, nėra tarptautinių atitinkamų organizacijų tyrimo, nėra tautos nuomonės, taigi nėra net prielaidų tokiems „veiksmams“.

Visuomenės pasitikėjimą valdžia rodo apklausos. Jei iš tikrųjų ja nepasitikima, tai juolab negalima pasitikėti jos veikla, sprendimais; čia ne kokia ES Konstitucija, kurią valdžia mikliai prastūmė, kad ji dūlėtų Briuselio stalčiuose. Naujos AE statyba, net jei būtų įrodytas jos saugumas, be tautos valios, be referendumo neįmanoma, nes tai – tautos būties reikalas.

Pilietinė visuomenė, jos organizacijos turi sukrusti, parodyti valdžiai jos vietą, pažaboti savivalę.

© 2007 „XXI amžius“