„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2007 m. balandžio 11 d., Nr. 7 (144)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Antplūdis

Petras KATINAS

Rusijos prezidento V.Putino sprendimas visomis išgalėmis padėti tėvynainiams, gyvenantiems buvusių sovietinių „respublikų“ teritorijose bei buvusiose „liaudies demokratijos“ šalyse, vykdomas įvairiausiais būdais. Pirmiausia Lietuvą tiesiog užplūdo Rusijos estrados žvaigždės. Jų gastrolės po mūsų šalį skelbiamos beveik kasdien. Atvyksta netgi didysis šarlatanas ir avantiūristas Anatolijus Kašpirovskis, kuris gegužės mėnesį surengs savo „gydymo“ seansus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Bet ir to dar negana. Maskvos meras Jurijus Lužkovas, vienas iš aktyviausių buvusios imperijos atkūrimo šauklių, netveria džiaugsmu, kad netrukus Vilniuje atsidarys „Maskvos namai“ („Moskovskij dom“). Tai, pasak J.Lužkovo, viena iš pagalbos tėvynainiams, gyvenantiems užsienyje, dalių. Tokie „Maskvos namai“ jau veikia Rygoje, Bulgarijos sostinėje Sofijoje, Sevastopolyje (Ukraina). Netrukus jie bus atidaryti ir Armėnijos sostinėje Jerevane, Mongolijos – Ulan Batore, Vietnamo – Hanojuje ir kitur. Esą rusų diaspora Lietuvoje jau seniai laukia tokio daugiafunkcinio „kultūros ir verslo“ centro Vilniuje, suprasdama, kad tai bus ne tik rusų, bet ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų centras. Visa tai rodo, kad tuose „Maskvos namuose“ ras prieglobstį, gaus atitinkamas instrukcijas vis dar nenuilstantys Vilnijos krašto autonomininkai ir panaši publika. Tačiau nei V.Putinui, nei J.Lužkovui net neverta pernelyg stengtis. Už juos viską padaro jau net nesislepianti vietinė penktoji kolona, kurios tikslas – nuo politinės scenos visokiais būdais nustumti Sąjūdžio dvasios ir patriotizmo dar nepraradusius politikus, paskelbiant juos vos ne „dešiniaisiais teroristais“. Todėl KGB rezervininko VSD vadovo A.Pociaus, „iškilaus diplomato“ A.Januškos, „Gazprom“ vietininko Lietuvoje - „Dujotekanos“ vadovo R.Stonio bei panašių šešėlinių prorusiškų veikėjų pastangomis ir iškapstė „teroristo“ Algirdo Petrusevičiaus bylą, prisiminė Bražuolės tiltelį ir pan. Tad visiškai teisi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Rasa Juknevičienė, pareiškusi, kad projektas apie „dešinįjį terorizmą“ buvo kurpiamas tam, kad, atėjus jaunai visuomenės ir žurnalistų kartai, tie įvykiai, kurie vyko prieš 10-15 metų ir kurių jie neprisimena, būtų perrašyti. „Štai čia ir sutapo Kremliaus ir šių naujųjų Lietuvos nomenklatūrininkų (apie senuosius nėra reikalo ir kalbėti – P.K.) tikslai – pakeisti vertybinį politinės sistemos pamatą, apjuodinti nepriklausomybės laikotarpį. Taip pat mėginama suniekinti Vytautą Landsbergį, o kartu ir visą nepriklausomybės kovų laikotarpį“, - teigė R.Juknevičienė. Naivu būtų manyti, kad kai kurių aukštų pareigūnų bičiuliavimasis su Rusijos KGB generolais, ordinų jiems dalijimas – tik dėl pataikavimo ir padlaižiavimo Kremliui. Kai kuriems dienraščiams skelbiant buvusių ar esamų rezervininkų skleidžiamus mitus apie „nacionalistus-teroristus“ Vakarams siekiama parodyti, kad tiktai sovietinių laikų nomenklatūra pajėgi kovoti su tokiais reiškiniais. Tie, kurie bando atskleisti tiesą apie VSD vadovybės veiklą, Rusijos skverbimąsi į svarbiausias ekonomikos šakas, apšaukiami vos ne fašistais. Aišku, Vilniuje reziduojantys užsienio diplomatai gal ir mato visa tai, bet, deja, toli gražu ne visi suvokia, kas gi vyksta Lietuvoje. Jiems, negyvenusiems sovietiniame marazme, sunku susigaudyti.

Tą Rusijos grėsmę puikiai suprato buvęs JAV ambasadorius Stivenas Malas, nepabūgęs apie tai viešai pareikšti.

Apskritai susidarius tokiai situacijai, kai jau geras pusmetis vyksta politinė sumaištis draskantis dėl valdžios, Lietuvos užsienio politika nustumta į antrąją ar net tolimesnę vietą, ir Maskvai atsiveria visos galimybės tvarkytis Lietuvoje. Kad valdžia tapo beveik neveiksni, o Seimas virto pajuokos objektu, rodo ir tas faktas, jog, į Lietuvą atvykus Europos Komisijos vadovui Ž.M.Barozui, vos neatsitiko taip, kad į Seimo posėdžių salę klausytis jo kalbos nebūtų susirinkę tautos išrinktieji. Šiaip ne taip susirinko, bet vargu ar girdėjo, ką kalbėjo aukštasis svečias iš Briuselio. O kalbėjo, be kitų dalykų, ir apie skaidrų ES paramos lėšų panaudojimą. Ž.M.Barozas taip pat kalbėjo, jog negali būti nė kalbos apie Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko uždarymo atidėjimą, kuris nenumatytas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje. Vyriausybė, atrodo, mano taip pat. Bet labai įtakingos jėgos, tarp jų ir Ignalinos AE direktorius Ševaldinas, gąsdina, kad, uždarius atominę jėgainę, ne tik smarkiai pabrangs elektra, bet net visiškoje tamsoje paskęsime, grįš balanos gadynės laikai. Beje, Ignalinos AE bosas, jau daugiau kaip du dešimtmečius gyvenantis Lietuvoje, kalbą iš Seimo tribūnos rėžė rusiškai. Tai irgi daug ką pasakantis faktas: Lietuva tokiems dar vis yra Rusijos gubernija. Aišku, Ignalinos AE uždarymo ar jos darbo pratęsimo klausimas – ne pats svarbiausias dalykas. Nesigirdėjo mūsų užsienio politikos vairininkų reakcijos į per visas Rusijos ir kitų šalių žiniasklaidas išplatintą gana agresyvų Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimą. Jame jis ne tik liaupsina prezidento V.Putino kalbą, pasakytą Miunchene, bet ir teigia, kad NATO, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija atgaivina politinių ir karinių blokų politiką, skaldo Europą. Bet juk Senąjį žemyną pirmiausia skaldo ne kas kitas, o pati Rusija. Tam surandama įvairiausių priežasčių. Jeigu Lenkija ir Čekija puolamos dėl galimo amerikiečių priešraketinės sistemos elementų dislokavimo, tai Estija nuo ryto iki vakaro talžoma dėl neva „išvaduotojo“ paminklo iškėlimo iš Talino centro. Netgi būsimuoju V.Putino įpėdiniu paskelbtas vicepremjeras Sergejus Ivanovas ragino rusus būti patriotais ir nepirkti estiškų prekių.

O dėl Lietuvos, tai Kremliaus kontroliuojami spaudos organai nepatenkinti, kad Lietuvos laikraščiai nepakankamai nušvietė neseniai vykusias Kaliningrado dienas Lietuvoje, o tik šmeižia Baltarusiją. Dargi priekaištauja, kodėl nieko neskelbiama, kiek iš Lietuvos ir kitų Baltijos šalių rusų, atsiliepusių į V.Putino tėvynainių persikėlimo programą, išvyko gyventi į Kaliningrado anklavą. Bet iš kur paimsi tų persikėlėlių, jeigu jų nėra. Daugelio tų „tėvynainių“ net su botagu neišvarysi iš „nacionalistų“ valdomos „Pribaltikos“.

Šio mėnesio viduryje Maskva pamalonins Lietuvą vienu iš pagrindinių Kremliaus ruporu, jo imperinės ir revanšistinės politikos skleidėju laikraščiu „Komsomolskaja pravda“. Nors teigiama, kad tai bus ne tas ideologinis leidinys, o „bulvarinis laikraštis“, tokiais paistalais gali patikėti nebent tie, kurie davė leidimą platinti šį V.Putino „organą“. Esą nieko nepadarysi, „Komsomolskaja pravda“ jau platinama Latvijoje ir Estijoje, todėl ir Lietuva privalo neatsilikti. Taigi taip neatsilikdami, R.Pakso, A.Pociaus ir A.Januškos vadovaujami, ir nepajusime, kaip atsidursime vėl toje pačioje „didžiojo brolio“ kišenėje.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija