Apie Lietuvos ūkį

Su Lietuvos Respublikos ūkio ministru Vytu NAVICKU kalbasi žurnalistė Angelė PABRICAITĖ

Lietuvos Respublikos ūkio ministras Vytas Navickas Autorės nuotrauka

Vytas NAVICKAS (g. 1952 m. Degėsių kaime, Lazdijų r.) – ekonomistas matematikas (1975), Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys, dirbo: Mokslų akademijos Ekonomikos institute makroekonominių procesų modeliavimo ir prognozavimo moksliniu bendradarbiu (1975–1989), Ministrų Tarybos ekonomikos reformų padalinio vadovu (1989), Lietuvos Respublikos pirmosios, antrosios, trečiosios ir šeštosios Vyriausybių ekonomikos ministru (1990-1991 ir 1995-1996), ekonomikos ministro pavaduotoju (1991–1995), UAB „Draudos asistavimas“ direktoriumi (1996–2004) , LR Seimo nariu (nuo 2004), Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentu (2001–2005); socialinių mokslų daktaras (1983), docentas (1999), stažavosi Vokietijoje (1990), JAV (1991), Austrijoje (1994), įvairiuose Lietuvos universitetuose dėstė makroekonomiką, vadybą, Lietuvos socialinę ekonominę raidą.

Gerbiamas ministre, prieš pusmetį jūs penktą kartą tapote Lietuvos Respublikos ministru. Kas sunkiausia buvo pirmųjų Vyriausybių darbo metu ir ką gero pavyko nuveikti per šį pusmetį? Kuo šalies ūkiui buvo reikšmingi 2006-ieji?

Pirmosiose Vyriausybėse labai daug ką reikėjo pakeisti, užmegzti tarptautinius ryšius. Pasiaukojančiai, atsidavę dirbome, bet ne visada pasiekdavome tokių rezultatų, kokių norėdavome... Dabar džiugu, kad tuomet Lietuvoje pavyko sustabdyti infliaciją. Stabilizavosi makroekonomika.

Pastarųjų metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas (BVP) rodo besitęsiančią sparčią ūkio plėtrą. Lietuvos ekonomika vis dar yra viena iš sparčiausiai augančių Europos ekonomikų: 2005 metais BVP realiai išaugo 7,6 proc., o 2006-aisiais prognozuojamas BVP augimas – 7,8 proc. Padidėjo gyventojų pajamos (darbo užmokestis, senatvės pensija). Dar geresnius rezultatus Lietuvos ūkis ir žmonės pajus ateityje.

Pernai pavyko sėkmingai pabaigti AB „Mažeikių nafta“ akcijų pardavimo sandorį: už didžiąją dalį (30,66 proc.) valstybei priklausiusių AB „Mažeikių nafta“ akcijų Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ sumokėjo beveik 852 mln. JAV dolerių (apie 2,2 mlrd. litų). Iš šios sumos 989 mln. litų yra panaudojama gyventojų rublinėms santaupoms atkurti, 481 mln. – Vyriausybės patvirtintoms šalies programoms įgyvendinti, rezervinį fondą papildys apie 530 mln. litų, iš kurių pensijų sistemos reformai finansuoti numatyti 388 milijonai. Neabejojama, kad šios lėšos turės teigiamos įtakos ne tik tolesnei Lietuvos ūkio plėtrai, bet ir žmonių gerovei.

Po dešimtmetį vykusių kalbų apie elektros tiltą tarp Lietuvos ir Lenkijos pagaliau pavyko žengti realius žingsnius link mūsų šalies energetinės sistemos įsiliejimo į bendrąją Europos Sąjungos energetikos rinką. Įgyvendinus Lietuvos ir Lenkijos elektros energetinių sistemų sujungimo bei bendradarbiavimo, plėtojant energetikos pramonę, projektą bus realizuota ir Baltijos žiedo idėja – elektros energijos rinkos sukūrimas aplink Baltijos jūrą, užtikrinsiantis saugesnį Lietuvos elektros energetikos darbą.

Reikšminga, kad 2006 metais parengėme Nacionalinės energetikos strategijos iki 2025 metų projektą, kuris jau priimtas Seime. Jame svarbiausią dėmesį skiriame energetiniam saugumui, kompleksiškai integruoti Lietuvos energetikos sistemas į ES sistemas ir rinką, taip pat branduolinės energetikos nenutrūkstamumui, perimamumui ir plėtrai. Įgyvendinus Nacionalinėje energetikos strategijoje numatytus tikslus, Lietuvos elektros tinklai susijungs su Skandinavijos šalių ir Lenkijos tinklais (2012 m.); bus pastatyta regioninė dujų saugykla ir suskystintų gamtinių dujų importo terminalas (2013 m.); veiks nauja regioninė atominė elektrinė (2015 m.), termofikacinėse elektrinės šildymo metu pagamintos elektros energijos padidės iki 35 proc. (2025 m.).

Ūkio ministerija patikėjimo teise valdo valstybei priklausančias „Mažeikių naftos“ akcijas, kurių didžioji dalis sėkmingai parduota praėjusių metų pabaigoje. Kokias dar valstybei priklausančias bendroves valdo jūsų vadovaujama ministerija ir kurias iš jų galvojama ateityje privatizuoti?

Ūkio ministerijai valstybė patikėjo devynių bendrovių valdymą. Tai elektros perdavimo tinklo operatorė AB „Lietuvos energija“, viena iš dviejų Lietuvoje veikiančių elektros skirstomųjų tinklų įmonių AB „Rytų skirstomieji tinklai“, šiuo metu rezervinė, o uždarius Ignalinos atominės jėgainės antrąjį bloką pagrindine šalies elektrine tapsianti AB „Lietuvos elektrinė“, naftos produktų perkrovimo kompanija AB „Klaipėdos nafta“, viena didžiausių Baltijos šalyse medvilnės pramonės įmonių AB „Alytaus tekstilė“, UAB Lietuvos parodų centras „Litexpo“, garantijas bankams už mikrokreditus, naujoms įmonėms už paskolas verslui pradėti, įmonėms už paskolas verslo plėtrai bei už paskolas ES struktūrinių fondų projektams finansuoti teikianti UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, pirmoji ir kol kas vienintelė Baltijos šalyse parodomoji geoterminė jėgainė UAB „Geoterma“ ir pavojingų atliekų surinkimo, saugojimo, tvarkymo ir perdirbimo bei prekybos jomis UAB „Toksika“.

Beveik visos iš jų veikia pelningai ir savo veikla ne tik atlieka joms pavestą funkciją – užtikrina patikimą elektros energijos tiekimą, teikia paramą smulkiajam ar vidutiniam verslui, reprezentuoja šalies pasiekimus bei kita, bet ir pildo Lietuvos biudžetą. Tačiau net ir sėkmingų įmonių valdymas nėra valstybės funkcija, todėl ateityje kai kurios iš šių bendrovių neišvengiamai įgis naujus, privačius savininkus.

Visgi šiandien Vyriausybė dar nėra nusprendusi, kurias iš įmonių privatizuos, todėl apie tai kalbėti dar kiek per anksti.

Ūkio ministerija baigė skirstyti 2004–2006 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Kokioms sritims ir kaip ji paskirstyta?

2004–2006 metų Ūkio ministerijos administruojama parama yra kiek didesnė nei vienas milijardas litų. Šios lėšos iki 2006-ųjų pabaigos sėkmingai paskirstytos keturioms sritims – energetikos, verslo (įskaitant paramą turizmo projektams), verslo aplinkos gerinimo ir viešojo turizmo infrastruktūros.

Energijos vartojimo efektyvumo visuomeniniame sektoriuje didinimui skirti 122 mln. litų – paramą gavo įvairios švietimo ir mokymo, sveikatos apsaugos ir socialinės globos įstaigos. 174 mln. litų skirta energetikos bendrovių projektams, kuriais bus plečiami ir modernizuojami energijos tiekimo tinklai, atnaujinamos katilinės, diegiamos naujos technologijos, leidžiančios veiksmingiau naudoti vietinius ir atsinaujinančius išteklius energijos gamybai.

Įmonių modernizavimo ir inovacijų, kokybės valdymo sistemų diegimo, produktų bei paslaugų sertifikavimo, aplinkosaugos priemonių pritaikymo projektų įgyvendinimui paremti skirti 400 mln. litų. Daugiau nei 50 mln. litų paramos sulaukė mokslinių taikomųjų tyrimų ir technologinės plėtros projektai, t.y. įmonių vykdoma veikla ir užsakomieji darbai, siekiant sukurti naujus produktus, paslaugas ir procesus bei sustiprinti ryšius tarp mokslinio tyrimo institucijų ir verslo įmonių. Beveik 80 mln. litų skirta turizmo verslo projektams – finansuojamas apgyvendinimo, konferencijų, pramogų objektų kūrimas, kultūros, istorijos paveldo objektų pritaikymas turizmo reikmėms.

Ne mažiau svarbi parama ir verslo aplinkai gerinti. Šios srities projektams iš viso paskirstyta 144 mln. litų. Remiami projektai apima smulkaus ir vidutinio verslo, inovacijų skatinimo sistemų veiklos stiprinimą, pramoninių zonų kūrimą, mokslo technologinių parkų, verslo inkubatorių infrastruktūros plėtrą ir pan. Pavyzdžiui, pramoninėms zonoms kurti įvairiuose Lietuvos regionuose skirta 52 mln. litų. Numatoma, kad pramoninės zonos pritrauks privačias investicijas, skatins naujų įmonių steigimąsi ir darbo vietų kūrimą. Verslo aplinkos gerinimo projektų grupėje suteikta parama ir asocijuotoms verslo struktūroms, įmonių klasterizacijai skatinti, Lietuvos produktų ir paslaugų įvaizdžiui gerinti.

Kitai projektų grupei – viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtros projektams paskirstyta 332 mln. litų. Remiami poilsio bei sveikatingumo, aktyvaus, sportinio turizmo infrastruktūros kūrimo ir modernizavimo projektai. Paramos lėšomis atstatomi, restauruojami ir turizmui pritaikomi kultūros paveldo objektai, kuriamos turizmo rinkodaros priemonės, skatinamas atvykstamasis turizmas.

Apibendrintai galima pasakyti, kad atliktas didžiulis darbas – šiame struktūrinių fondų paramos laikotarpyje gauta ir įvertinta 1210 paraiškų. Iš viso finansuojame apie 340 projektų, kuriuos įgyvendinus tikimės padidinti Lietuvos įmonių inovatyvumą ir produktyvumą, paskatinti įmones gaminti didesnės pridėtinės vertės produkciją ir aktyviau skverbtis į tarptautines rinkas. Energetikos srities projektai leis padidinti energetikos sektoriaus saugumą, patikimumą, efektyvumą ir atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą. Įgyvendinus struktūrinių fondų paramos projektus, bus sudarytos geresnės sąlygos verslui plėtoti, sustiprintas bendradarbiavimas tarp verslo ir mokslo įstaigų, padidės į Lietuvą atvykstančių turistų skaičius ir kursis darbo vietos regionuose. Vadinasi, padidės įmonių, jų darbuotojų ir viso valstybės biudžeto pajamos.

Gerbiamas ministre, kokiais prioritetais vadovausis Lietuvos ūkio ministerija 2007-2013 metais, skirstydama Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą? Atsitinka, kad žmogus pateikia projektą gauti ES paramai, o jam pasakoma: „Negalime padėti, nes tai neprioritetinė veikla ar verslo šaka“.

Teikiant projektus Europos Sąjungos struktūrinei paramai gauti, vertėtų gerai išstudijuoti informaciją apie paramos teikimo kryptis, skelbiamą tiek Ūkio ministerijos (www.ukmin.lt), tiek Lietuvos verslo paramos agentūros (www.lvpa.lt) internetiniuose puslapiuose. Taip būtų sutaupomas laikas bei projektų rengimo kaštai.

Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis 2007-2013 metais Ūkio ministerija sieks padidinti įmonių produktyvumą, veikiančių įmonių gyvybingumą ir paskatinti verslumą, pagerinti mažų ir vidutinių įmonių priėjimą prie finansavimo šaltinių, pritaikyti viešąsias teritorijas investicijoms pritraukti.

Bus didinamas viešosios paskirties pastatų energijos vartojimo bei katilinių darbo efektyvumas, intensyviau išnaudojamas atsinaujinančių energijos išteklių ir atliekų energetinis potencialas. Sieksime sudaryti technines galimybes Lietuvos elektros ir dujų rinkų integracijai į Europos Sąjungos bendrąsias elektros ir dujų vidaus rinkas, didinti energijos tiekimo patikimumą ir saugumą. Gamtiniu ir kultūros paveldo požiūriu patraukliausiuose šalies regionuose kursime turizmo maršrutų sistemą, integruotai plėtojant viešąją turizmo infrastruktūrą ir pritraukiant privačias investicijas. Taip pat planuojame padidinti turizmo paslaugų ir produktų, skirtų užsienio turistams, įvairovę ir pagerinti turizmo paslaugų kokybę bei padidinti Lietuvos turizmo produktų ir paslaugų paklausą užsienyje.

Kartu su Švietimo ir mokslo ministerija stiprinsime viešą ir privačią mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (toliau – MTTP) bazę, didinsime viešo sektoriaus MTTP veiklos efektyvumą ir prieinamumą įmonėms, MTTP veiklos aktyvumą privačiame sektoriuje bei skatinsime viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą vykdant MTTP veiklą ir pan.

Visų šių sričių projektams įgyvendinti 2007-2013 metais Ūkio ministerija paskirstys apie 5,1 mlrd. litų.

Drįstu pastebėti, jūs, kaip mokslininkas pedagogas, specializavęsis makroekonominių procesų modeliavime ir prognozavime, stažavęsis Vokietijos Marburgo universitete, JAV, Austrijoje, dėstęs vadybą ir ekonomiką įvairiuose universitetuose, ryškiausiai matote studijų, mokslo vertę. Ar Ūkio ministerijos skiriamas dėmesys mokslui, mokslinių tyrimų studijoms sulaukia pozityvaus atgarsio?

Man asmeniškai mokslinis ir pedagoginis darbas pasiteisino, Lietuvos Nepriklausomybę atkūrus, padėjo plačią teoriją taikyti praktikoje ir suburti profesionalų kolektyvą.

Ūkio ministerija yra atsakinga už Lisabonos strategijos įgyvendinimo koordinavimą Lietuvoje bei ryšius su Europos Sąjungos institucijomis. Strategijos makroekonominiai tikslai – išlaikyti spartų ekonomikos augimą, konkurencingumą, mokslą, mokslinių tyrimų ir eksperimentų plėtrą bei inovacijas, naujovių įgyvendinimą, investicijas į žinias ir žmogiškąjį kapitalą. Esminiai prioritetai teikiami švietimui, mokslui, žinioms, naujoms technologijoms ir, žinoma, jaunimui. Čia slypi Europos Sąjungos ir, be abejo, Lietuvos ateitis.

Europos Komisija paskelbtoje metinėje pažangos ataskaitoje gerai vertina Lietuvos pažangą, rengiant nacionalinės energetikos strategiją, gerinant transporto infrastruktūrą, modernizuojant pradinio išsilavinimo ir mokymo sistemą, pensijų, sveikatos apsaugos ir mokesčių reformas. Ji pabrėžė, kad Lietuvos sukurta sistema dėl suinteresuotų pusių dalyvavimo, vykdant Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo kontrolę, galėtų būti naudingu pavyzdžiu kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms.

Pastaruoju metu Europoje vis daugiau dėmesio skiriama inovacijoms skatinti. Už šią sritį Lietuvoje atsakinga Ūkio ministerija, tad kaip jūsų vadovaujama institucija prisideda prie inovacijų skatinimo mūsų šalyje?

Turbūt jau nereikia nieko įtikinėti, kad būtent inovacijos gali suteikti Europai, taip pat ir Lietuvai, konkurencinį pranašumą globalioje arenoje.

Lietuva savo nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje yra įtraukusi priemonių, atitinkančių ES lygmeniu siūlomas iniciatyvas bei išskiriamus prioritetus. Nemažai dėmesio skiriama technologinėms platformoms kurti Lietuvoje bei įsilieti į europines platformas. Lietuvoje technologijų platformos pradėjo kurtis tik šiais metais, tačiau jau veikia 24 nacionalinės platformos.

Ypač aktyviai savo veiklą pradėjo Visuomenės informavimo, komunikacijų ir elektroninių technologijų, Biotechnologijos, Inžinerinės pramonės, Miškų, Statybos, Aprangos ir tekstilės technologijų platformos. Ūkio ministerija imasi koordinacinio vaidmens ir teikia finansinę paramą formuojant mechanizmus, skatinančius nacionalinių technologijų platformų kūrimąsi bei jungimąsi į Europos technologijų platformas. Įvertinant ES dokumentuose išskiriamas Jungtinių technologijų iniciatyvų kryptis, manome, kad Lietuva taip pat turi potencialą ateityje įsilieti į minėtas iniciatyvas.

Siekdama sustiprinti verslo ir mokslo institucijų ryšius, Lietuva nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje yra numačiusi priemones, kurios skatintų investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) bei sudarytų sąlygas mokslininkų, tyrėjų bei verslininkų bendradarbiavimui. Taip pat yra rengiamasi reformuoti aukštojo mokslo sistemą, kuri labiau atitiktų šių dienų poreikius.

Inovacijoms regionuose skatinti Lietuvoje parengtas klasterizacijos žemėlapis, kuriuo remiantis vėliau bus parengta klasterizacijos skatinimo ir klasterių plėtros programą. Verta pažymėti, kad Lietuvoje jau vyksta klasterizacijos procesai medienos ir baldų pramonės šakose, yra iniciatyvų aprangos, mašinų gamybos bei maisto pramonėje.

Kuomet Europoje siekiama identifikuoti pirmaujančias rinkas, kurių plėtojimas Europai suteiktų konkurencinį pranašumą, Lietuvoje taip pat siekiama nustatyti prioritetines ūkio kryptis. Yra rengiama įžvalga, kurioje bus identifikuota, kokių priemonių reikia imtis ūkio sektoriuose išskirtų prioritetinių krypčių plėtros skatinimui, panaudojant turimus vidinius intelektinius, finansinius ir materialinius išteklius, ES teikiamą paramą ir užsienio investicijas.

Dėkoju už pokalbį. Nuoširdžiai linkiu sėkmės Lietuvos klestėjimo darbuose.

© 2007 „XXI amžius“