Jei lietuviais esame gimę
Lietuviais esame mes gimę,
Lietuviais turime ir būt.
Tą garbę gavome užgimę,
Tą ir neturim leist pražūt.
Jurgio Zauerveino 1879 metais parašytas ir pirmą
kartą laikraštyje Lietuviška ceitunga paskelbtas eilėraštis Lietuvninkai
mes esam gimę laikomas Mažosios Lietuvos himnu. Jo sutrumpintas
variantas su kompozitoriaus Šimkaus 1908 metais parašyta melodija
buvo siūlomas ir kaip Didžiosios Lietuvos himnas. Nors oficialiu
Lietuvos himnu tapo Vinco Kudirkos Tautiška giesmė, J.Zauerveino
eilėraštis neprarado populiarumo. Kaip himnas labiau žinomas sutrumpintas,
visai Lietuvai pritaikytas, jo variantas, kur dainuojami tik pirmasis,
ketvirtasis ir paskutinysis posmai, etnonimas lietuvninkai pakeistas
į lietuviai, o pats himnas pavadintas Lietuviais esame mes gimę.
Himnu virtusi tautiškumo nuostata įsitvirtino lietuvio savimonėje
ir širdyje, tačiau...
Yra tokia šventoji karvė, demokratija vadinama,
kuri leidžia daryti tik tai, ko nedraudžia įstatymas. O įstatymas
gali uždrausti bet ką, ką nuspręs dauguma. Pasirodo, demokratija
gali uždrausti... būti lietuviu. Mat demokratijos akiratyje nėra
tautos, nėra tautybės, o vietoj jų yra valstybė ir pilietybė. Taip
demokratija iš mūsų pasų jau ištrynė tautybę, gali ištrinti ir pilietybę,
nors ir lietuviu esi gimęs. Sovietų okupuotoje Lietuvoje tautybė
į pasus buvo rašoma ne kokiam tautiniam pamaloninimui, o kad būtum
paženklintas jaunesnio brolio ženklu (vyresnis buvo rusas), kad
į tave būtų galima žiūrėti iš aukšto ar persekioti kaip nelojalios
tautos atstovą. Nepriklausomoje Lietuvoje į pasus neberašoma tautybė,
nes taip demokratiškai nusprendė dauguma, kuriai galbūt gėda,
kad būdami lietuviais pataikavo okupantui.
Turbūt niekas net neįtarė, kad, priimant Kovo
11-osios Lietuvos Konstituciją, joje demokratiškai bus nupilietinti
užsienyje gyvenantys lietuviai. Pradžioje, regis, į tai nebuvo kreipiamas
ypatingas dėmesys. Tačiau mokantis skaityti ir raštą aiškinti Lietuvos
Konstitucinis Teismas Konstitucijoje aptiko vartus, per kuriuos
lietuvių, kaip Lietuvos piliečių, įsileisti nevalia. Kaip tarė,
taip padarė, vartus uždarė.
Kai Lietuvoje ir ypač užsienyje visuomenė pasipiktino
tokiu akibrokštu, valstybės vadovai, seimūnai, teisininkai, politologai
bei rašto aiškintojai nebežino ką daryti: keisti Konstituciją,
skelbiant referendumą, taisyti Konstitucinio Teismo klaidą ar Pilietybės
įstatymą? Penkis dešimtmečius sovietų, po nepriklausomybės atgavimo
17 metų, prisidengus depolitizavimu, nupilietinama Lietuvos visuomenė
vargu ar pajėgi ką nuspręsti referendumu. Rašto aiškintojai, saugodami
munduro garbę, klaidos pripažinti vengia. Lieka padaryti pataisą
Pilietybės įstatyme. O tai gali ir privalo padaryti Seimas. Gali
ir privalo, jei ten lojalių Lietuvai lietuvių ir kitataučių dauguma.
Demokratijos mechanizmą galima ne tik valdyti,
bet, jei jis išklibęs, privalu taisyti. Kelios, ne iš gero gyvenimo,
lietuvių emigracijos bangos valstybę nuskurdino. Demokratinės valstybės
pamatą ir pačią valstybę sudaro ne jos valdžia, o pilietinė visuomenė,
todėl piliečių praradimas prilygsta valstybės nukraujavimui. Tokio
pavojaus akivaizdoje valstybinių institucijų priedermė, atsisakius
ambicijų bei vilkinimo, nedelsiant taisyti tai, kas kenkia tautos
ir jos valstybės būčiai. Jei lietuviais esame gimę, lietuviais turime
ir būt.
Algimantas ZOLUBAS
Redakcijos prierašas. Seimo ir JAV lietuvių
bendruomenės komisija praėjusią savaitę apsvarstė nemažai užsienio
tautiečiams rūpimų klausimų: valstybės politiką dėl emigracijos
procesų, išeivijai skirto palydovinio kanalo perspektyvas, vaikų
įvaikinimo, švietimo Rytų Lietuvoje problemas, išeivijos vaidmenį
minint Lietuvos vardo tūkstantmetį. Tačiau esminis darbotvarkės
punktas - Lietuvos pilietybės išsaugojimo klausimas, t.y. galimybė
leisti lietuvių kilmės užsieniečiams gauti antrąją - Lietuvos pilietybę.
Buvo konstatuota, kad Vyriausybė nepateikė aiškaus atsakymo į komisijos
anksčiau iškeltus klausimus dėl valstybės politikos emigracijos
procesų atžvilgiu. Komisija paprašė premjerą Gediminą Kirkilą pateikti
išsamų atsakymą, kokių priemonių, atsižvelgdama į komisijos sprendimus,
imasi Vyriausybė. Klausimo sprendimą komplikavo pernai lapkritį
priimtas Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas, esą Konstitucijai
prieštarauja lietuvių kilmės asmenims Pilietybės įstatyme padaryta
išimtis turėti dvigubą pilietybę. Toks išaiškinimas ne tik įžeidė
didžiąją dalį priverstinai tremtyje (išeivijoje) atsidūrusių lietuvių,
bet ir atėmė iš jų galimybę tapti Lietuvos piliečiais.
Jau daugiau nei mėnuo, kai užsienyje gyvenantys
lietuviai aktyviai renka parašus po peticija leisti išsaugoti dvigubą
pilietybę: dešimtyje valstybių surinktus beveik 3 tūkst. tokių parašų
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) pirmininkė Regina Narušienė
įteikė Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui.
© 2007 XXI amžius
|