Šiaurės Europos dujotiekis pažadins miegantį slibiną
cheminį ginklą
Balandžio 16-ąją vyko Seimo nario, Užsienio
reikalų komiteto vicepirmininko Audroniaus Ažubalio spaudos konferencija
dėl grėsmės Baltijos jūrai, tiesiant Šiaurės Europos dujotiekį (ŠEDo)
Baltijos jūros dugnu. Spaudos konferencijoje dalyvavo Jaunųjų konservatorių
lygos (JKL) akcijos Apgink Baltijos jūrą, kol ne vėlu koordinatorė,
JKL narė Radvilė Morkūnaitė ir l.e. JKL pirmininko pareigas Valius
Šopa.
Pradėdamas konferenciją Seimo narys A.Ažubalis
pasidžiaugė, kad pilietiškumo daigai Lietuvoje nemirę ir aktyvus
Lietuvos jaunimas inicijuoja įvairias akcijas, kuriomis siekia konsoliduoti
visuomenės dėmesį į svarbius klausimus, ar tai būtų piketas prieš
susikompromitavusių politikų bandymus siekti Vilniaus mero posto,
ar Rusijos-Vokietijos dujotiekio Nord Stream projektas, gresiantis
ekologine katastrofa Baltijos jūrai.
Seimo Užsienio reikalų komitetas ir Europos reikalų
komitetas kreipiasi į Vyriausybę, kad ji inicijuotų tarptautinę
nepriklausomą šio projekto ekspertizę. Kol kas jokių judesių nesimato
ir nesigirdi. Mano žiniomis, Lenkija tam pasirengusi, sakė Seimo
narys.
Dujotiekio statyba pažadins miegantį slibiną,
sakė V.Šopa. O slibinas yra cheminės atliekos Baltijos dugne.
Cheminis ginklas ipritas, tabūnas, fosgenas skirtas žaloti žmonių
sveikatą ir naikinti gyvybę; šios ir kitos ant dugno nusėdusios
medžiagos švinas, fosforas, gyvsidabris, kadmis pradėjus dujotiekio
statybos darbus, bus išjudintos. Žala Baltijos jūrai bus didelė.
Mes norime kreiptis į visas jaunimo organizacijas, kad jos būtų
aktyvios ir išreikštų savo poziciją šiuo klausimu. Reikia suprasti,
kad aplink Baltijos jūrą gyvena 85 mln. žmonių, sakė jaunimo
vadovas.
Plačiau apie projektą Apgink Baltijos jūrą, kol
ne vėlu papasakojo R.Morkūnaitė. Startavo internetinės peticijos
variantas www.balticsea.lt, kur kiekvienas pilietis gali pasirašyti,
jog jis nesutinka, kad šis dujotiekis būtų tiesiamas Baltijos jūros
dugnu. Toliau yra rengiamas kreipimasis į nevyriausybines ir jaunimo
organizacijas. Bus pasirašomas bendras kreipimasis į ES institucijas.
Projekto iniciatoriai jau yra užmezgę ryšius ir su kitų šalių jaunimo
organizacijomis. Tai nebus vien mūsų šauksmas tyruose, mes sujungsime
valstybių, supančių Baltijos jūrą, jaunimą bendram darbui. Jau esame
gavę žinių, kad kitų šalių atstovai pritaria mūsų iniciatyvai ir
mano, kad tai yra labai opi problema, verta susirūpinimo, sakė
R.Morkūnaitė. Mūsų tikslas gegužės pabaigoje vyksiantis Baltijos
regiono vadovų ir ekologijos specialistų susitikimas. Manome, kad
tikslinga pareikšti savo nuomonę ir ten.
JKL paskelbtame kreipimesi į visus geros valios
žmones teigiama, jog nuo Baltijos jūros ekologinės būklės priklauso
mūsų kasdienio gyvenimo kokybė ir mūsų valstybių ekonominė gerovė.
Šiaurės srovės dujotiekis, kurį ketina įgyvendinti Rusijos ir Vokietijos
kompanijos milžinės, bus statomas sprogdinant ir kasant Baltijos
jūros dugną ir drieksis 1200 km išilgai visos Baltijos jūros nuo
Šiaurės iki Pietų. Šio projekto pasekmės aplinkai kelia didelį susirūpinimą.
Jos tarša yra išskirtinai didelė. Jos dugne yra visiškos mirties
zonų kur taršos koncentracija tokia didelė, kad ten neišgyvena
joks gyvas organizmas. Tai pripažįsta ekspertai, jau daugelį metų
tyrinėjantys Baltijos dugną ir suteikę šiai jūrai ypatingai jautrios
taršai jūros statusą. Jie pažymi, kad šimtai tūkstančių tonų cheminio
ginklo yra išbarstyta visame Baltijos jūros dugne. Netgi Vokietijos
ir Rusijos ekspertai yra pripažinę, kad cheminio ginklo neįmanoma
iškelti, jo nepažadinus. Baltijos jūra dėl neatsakingos žmogaus
veiklos yra tapusi didžiuliu cheminio ginklo kapinynu. Sunku išmatuoti
galimus šios veiklos žalos mastus Baltijos jūros ekologijai, jūros
ir pakrantės gyvūnijai ir augalijai bei žmonėms, kuriuos ši įvairialypė
tarša neišvengiamai pasieks jau vien per mitybos grandinę.
Jaunieji konservatoriai kreipiasi į visus geros
valios žmones nelikti abejingais ir išsakyti susirūpinimą Baltijos
jūros ekosistema. Norime būti tikri, kad vietoj gintaro jūros pakrantėje
netektų rinkti iprito ir fosforo gabaliukų, nematyti mirštančios
gyvūnijos ir vasarą galėtume įbristi į Baltijos jūrą be baimės pakenkti
savo ir savo vaikų sveikatai, teigiama pareiškime.
Pasirašiusiųjų sąrašai bus pateikti Europos Sąjungos
institucijoms Europos Parlamentui, Europos Komisijai ir Europos
Sąjungai pirmininkaujančiai valstybei kartu su nevyriausybinių organizacijų
Kreipimusi ir prašymu organizuoti nepriklausomą dujotiekio statybos
poveikio aplinkai tyrimą.
© 2007 XXI amžius
|