„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2007 m. balandžio 25 d., Nr. 8 (145)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Nepatikimi sąjungininkai

Nesiliaujant įvairių grupuočių išpuoliams Irake ir Afganistane bei Palestinos autonomijoje, niekaip nesugaunamas „pasaulio teroristas Nr. 1“, atrodo, kažkur visiškai pradingo, o apie jo paieškas girdėti vis rečiau. Tačiau visai neseniai Vašingtone nuskambėjo gana įdomus ir netikėtas pareiškimas. Atvirai kalbant, JAV administracija iki šiol pastebimai vengė konkrečiai atsakyti į klausimą, kokios gi valstybės teritorijoje gali slėptis „teroristas Nr. 1“ Osama bin Ladenas ir kiti „Al Qaedos“ vadeivos. Todėl buvo gana netikėtas JAV Centrinės žvalgybos valdybos vadovo Džono Negropontės pareiškimas, padarytas Senate. Jis be jokių užuolankų pareiškė, kad „Al Qaeda“ rado patikimą prieglobstį Pakistane, kur sėkmingai darbuojasi atkurdama savo struktūras įvairiose pasaulio šalyse. Dž.Negropontė taip ir pasakė: „Pakistanas yra mūsų sąjungininkas kovoje su terorizmu. Ten buvo suimti keli šios teroristinės organizacijos vadovai. Bet kartu Pakistanas yra pagrindinis islamiškojo terorizmo židinys“. Taigi Dž.Negropontė atvirai ir bene pirmą kartą sulaužė, anot vieno amerikiečių žurnalisto, „tylėjimo įžadus“. Jis viešai prakalbo apie tai, apie ką paprastai žvalgybos vadovai atvirai kalbėti vengia. Amerikiečių žvalgybos šefas taip pat pabrėžė, kad ši islamistinė teroristų organizacija iš Pakistano plečia savo teroristinius tinklus, kuria filialus ne tiktai visame Artimųjų Rytų regione, bet ir Šiaurės Afrikoje bei Europoje. Beje, Jungtinių Valstijų žvalgybos ekspertai beveik įsitikinę, kad teroro išpuoliams 2005 metų vasarą Londone buvo rengiamasi Pakistane. Tiesa, „pasaulio teroristo Nr. 1“ O. bin Ladeno įsteigtos teroristinės organizacijos vadovai ir nariai 2002-2003 metais buvo suiminėjami Pakistane. Jo vyriausybė, spaudžiama prezidento Pervezo Mušarafo, priėmė sprendimą paremti ir palaikyti JAV jos kovoje su tarptautiniu terorizmu, konkrečiai, su „Al Qaeda“ ir Afganistano talibais 2001 metais. Aišku, prezidentas P.Mušarafas tokį sprendimą pirmiausia priėmė ne dėl savo įsitikinimų, o dėl Vašingtono įspėjimų galimomis karinėmis ir ekonominėmis sankcijomis, taip pat mainais už daugiamilijoninę pagalbą, kuri kasmet plaukia į Pakistaną. Tačiau šis nutarimas būti JAV sąjungininku kovoje su islamiškuoju terorizmu labai susilpnino P.Mušarafo valdžią bei įtaką pačiame Pakistane. Ir atvirkščiai – labai sustiprino islamistinės opozicijos aktyvumą. Išsigandęs grėsmingos islamistų veiklos, Islamabadas aiškiai ėmė trauktis ir vietoje tikros ir rimtos kovos su „Al Qaeda“ bei jos sąjungininkais ėmė paprasčiausiai imituoti tą kovą. Faktiškai nuo 2003 metų Pakistano valdžia nesiėmė jokių rimtų veiksmų ieškant paties O. bin Ladeno ir jo bendražygių. Netikėtai Pakistano specialiosios tarnybos visiškai nutraukė bendradarbiavimą su JAV Centrine žvalgybos valdyba ir karine žvalgyba. Tiesa, po 2003 metų kovo karinės operacijos Irake pradžios, Vašingtonas jau nustojo spausti Pakistaną, grasindamas sumažinti ekonominę ir karinę pagalbą. Natūralu, kad Islamabado strategija tapo kitokia. „Ne tiesiogiai, o per Pakistano slaptąsias tarnybas Islamabadas palaiko terorizmą ir ekstremizmą, kaip 2005 metais Londone, taip ir Afganistane bei Irake“, – rašoma 2006 metų spalį paskelbtame Didžiosios Britanijos gynybos akademijos pranešime.

Tą faktą patvirtina prieš keturis mėnesius pasirašyta sutartis tarp oficialios Pakistano valdžios atstovų ir genčių pasienio zonoje Šiaurės Vaziristane veikiančių ginkluotų teroristinių grupuočių vadovų. Šioje sutartyje leidžiama ginkluotiems įvairių teroristinių organizacijų nariams ir smogikams pasilikti savo dislokacijos vietoje mainais už tai, kad jie neužpuldinės Pakistano armijos postų. Taip prezidentui P.Mušarafui atrištos rankos kovojant su maištininkais, veikiančiais Beludžistano provincijoje. Be to, P.Mušarafas pasiekė reikšmingą susitarimą su Pakistano islamo vadovų taryba dėl „abipusio supratimo“. Tad galima suprasti, kad Pakistano valdžia netrukdys radikaliųjų islamistų veiklos. Todėl, atsakydamas į JAV žvalgybos vadovo Dž.Negropontės pareiškimą, P.Mušarafas reagavo gana provokuojančiai ir suktai, kaip jau įprasta islamiškajame pasaulyje. Interviu Egipto laikraščiui „Al Achram“ generolas P.Mušarafas sakė, jog Dž.Negropontės ir panašūs pareiškimai apie O. bin Ladeno ir kitų „Al Qaedos“ vadeivų buvimą Pakistano teritorijoje neturi jokio pagrindo. „Jeigu kas nors turi tikslią informaciją apie tai, kad Osama bin Ladenas ir mula Omaras (Afganistano talibų vadovas) yra Pakistane, tai tegul pasidalija su mumis ta informacija. Tada mes ateisime ir juos suimsime“, – dėstė P.Mušarafas.

Taigi klausimas lieka atviras. P.Mušarafas stato Vašingtoną į labai nepatogią padėtį. Juk, šiaip ar taip, Pakistanas yra JAV sąjungininkas. O surengus reidą į „Al Qaedos“ bunkerius Pakistano teritorijoje, kiltų dar naujų problemų regione, kurių ir taip per akis.

Petras KATINAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija