Maskva diktuoja sąlygas Briuseliui

Petras KATINAS

Prieš prasidedant Europos Sąjungos ir Rusijos vadovų susitikimui Samaroje, Rusijos prezidentas V.Putinas surengė plačiai išreklamuotą vizitą į Kazachstaną ir Turkmėniją, kuris buvo pavadintas „dujų samitu“. Derybas su Kazachstano prezidentu Nursultanu Nazarbajevu buvo galima pavadinti pikantiškomis, nes pastarasis tuo pat metu buvo žadėjęs dalyvauti irgi su dujomis susijusiame aukščiausio lygio forume Krokuvoje, kuriame susitiko Lenkijos, Ukrainos, Gruzijos, Azerbaidžano ir Lietuvos vadovai. Savo dalyvavimą Krokuvos susitikime N.Nazarbajevas buvo asmeniškai garantavęs Lenkijos prezidentui Lechui Kačynskiui. Tačiau, dar likus dienai iki Krokuvos susitikimo ir V.Putino atvykimo, N.Nazarbajevas aiškiai palaidojo ES viltis dėl dujotiekio tiesimo Kaspijos jūros dugnu, apeinant Rusiją ir tuo bandant susilpninti Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos. N.Nazarbajevas „persigalvojo“ ir pareiškė: „Kazachstanas absoliučiai suinteresuotas tuo, kad didžioji dauguma, jeigu ne visi, Kazachstano energoresursai būtų tiekiami tiktai per Rusiją“. Ir štai su V.Putinu buvo bemat pasirašyta sutartis padidinti Kazachstano naftos tiekimą – nuo 23 iki 40 mln. tonų per metus – per Rusijos teritoriją. Be to, V.Putinas su N.Nazarbajevu pasirašė susitarimą dėl urano sodrinimo „tarptautinio“ centro įkūrimo Angarske, Kazachstane. Kaip žinoma, Kazachstane yra gana daug urano rūdos. Aišku, pajungiant Vidurinės Azijos energetinius resursus Rusijai neapsieita ir be Turkmėnijos „Turkmėnbaši“ įpėdinio prezidento G.Berdymuchamedovo. Šis V.Putinui surengė padišacho vertą sutikimo ceremoniją. Pirmiausia buvo 25-eriems metams pasirašyta sutartis apie 50 mlrd. kubinių metrų dujų tiekimo Rusijos dujotiekiu Turkmėnija-Kazachstanas-Rusija. Numatoma artimiausiais metais padidinti tą tiekimą iki 90 mlrd. kubinių metrų dujų. Taigi Rusija niekais pavertė visas kalbas ir planus apie Europos priklausomybės nuo Rusijos dujų monopolio sumažinimą.

Todėl iš pat pradžių buvo aišku, kad Samaros susitikimas tarp ES pirmininkaujančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Europos Komisijos pirmininko Žozė Manuelio Barozo jokių apčiuopiamų rezultatų neduos. Tuo labiau kad į susitikimą neatvyko ES užsienio reikalų politikos koordinatorius Chavjeras Solana. Nesvarbu, kad jis iš esmės palaikė iš Talino centro iškeltą Estijos okupacijos simbolį – „bronzinį karį“ ir ne kartą pareiškė apie būtinumą ES glaudžiai bendradarbiauti su Rusija. Atrodo, kad ir Ch.Solana pagaliau praregėjo matydamas vis agresyvėjančią Maskvos politiką. Ypač kaimyninių šalių ES narių – Lenkijos, Estijos ir Lietuvos – atžvilgiu. Beje, Samaros susitikimas vyko ne pačioje Samaroje, o už 200 kilometrų esančiame valstybiniame komplekse „Volgos uola“ („Volžskij Utios“), kurį saugojo Rusijos vidaus kariuomenės specialiosios paskirties kariuomenės daliniai ir karinio jūrų laivyno narai. Jau iš pradžių buvo aišku, kad nebus pasirašyta nauja ES ir Rusijos bendradarbiavimo sutartis. Pirmiausia dėl Lenkijos griežtos pozicijos vetuoti šį susitarimą dėl draudimo eksportuoti į Rusiją jos mėsos ir kitus maisto produktus. V.Putinas viršūnių pasitarime tokią Lenkijos poziciją pavadino „ekonominiu egoizmu“.

Nebuvo susitarta ir kitais klausimais. Tarp jų ir dėl Maskvos reikalaujamo bevizio režimo. A.Merkel ir Ž.M.Barozas, bandę užsiminti apie demokratijos ir žmogaus teisių vis blogėjančią padėtį Rusijoje, išgirdo V.Putino arogantišką repliką, kad triukšmą dėl minėtų dalykų kelia vien tik negausūs marginalai... Ir tarsi pademonstruodamas, kad jam nusispjauti į tokius dalykus, pirmosios susitikimo dienos rytą Maskvos Šeremetjevo oro uoste nebuvo leista patekti į lėktuvą, skrendančiam į Samarą, vienam iš opozicijos lyderių, buvusiam pasaulio šachmatų čempionui Gariui Kasparovui ir kitiems jo bendražygiams. Tarp jų, ir visuomeninio judėjimo „Už žmogaus teises“ vadovui Levui Ponamariovui. Netgi dalis užsienio žurnalistų nepateko į lėktuvą, motyvuojant tuo, kad jų turimi bilietai parduoti kitiems...

Šeremetjevo oro uoste uniformuoti vyrai iš visų opozicionierių atėmė pasus, tarsi iš kokių kriminalinių nusikaltėlių.

Pirmą kartą ES ir Rusijos susitikimų istorijoje nebuvo paskelbta jokio komunikato, netgi bendro pareiškimo. A.Merkel, Ž.M.Barozas ir V.Putinas tiktai surengė trumpą spaudos konferenciją, bet ir ta neapsiėjo be tarpusavio replikų. Ypač A.Merkel ir Ž.M.Barozui bandant aiškinti, kad ES remia Lenkiją, Estiją ir Lietuvą dėl energetinio ir politinio Rusijos spaudimo joms. V.Putinas tiktai atvirai šaipėsi. Jis puikiai žino, kad ES vadovų kalbos apie ES vienybę kalbomis ir lieka. Kaip pažymi Kremliui artima Rusijos spauda, pagrindinis Kremliaus tikslas – sustabdyti Europos Sąjungą ir sukiršinti ją su JAV – jau pasiektas, o kalbos apie vieningą energetinę ES politiką plepalais ir liks, nes Rusija niekada nesutiks, kad jai būtų primesta energetinė chartija, neva surišanti jai rankas diktuoti visos Europos energetinę politiką. Kaip žinoma, Rusija Europos energetiniame ūkyje ir taip tvarkosi kaip savo namuose. O kai dėl strateginio naujos bendradarbiavimo sutarties pasirašymo atidėjimo, tai, anot buvusio Rusijos premjero ir saugumiečio Jevgenijaus Primakovo, šis klausimas Kremliaus absoliučiai nejaudina, nes ir dabar galiojanti senoji sutartis visiškai tenkina Maskvą. Galima priminti, kad užsienio apžvalgininkai atkreipia dėmesį į vieną svarbų dalyką: Samaros susitikime, nepaisant A.Merkel ir Ž.M.Barozo užuominų, kad jie remia ES naujokių pretenzijas Rusijai, tebuvo tiktai diplomatinis tų šalių apraminimo gestas. Pranešama, kad V.Putino surengtos karališkos atsisveikinimo puotos metu ir Vokietijos kanclerė, ir Europos Komisijos vadovas vos neatsiprašinėjo V.Putino už tokį naujokių, pirmiausia Lenkijos, „netaktą“.

© 2007 „XXI amžius“