Gazprom jau ne tik Europoje, bet ir Pietų Amerikoje
Karibų regione atsiradęs marksistinio socializmo
reanimatorius Venesuelos prezidentas Ugo Čavesas ne tik deklaruoja
savąjį socializmą, bet ir imasi realių veiksmų. Pirmiausia, pasimokęs,
o gal pamokytas savo bičiulių ir rėmėjų Maskvoje, stengiasi užmesti
energetinę kilpą ne tik ant Pietų Amerikos, bet ir pačių Jungtinių
Amerikos Valstijų. Dėl to Kremlius tiesiog ploja katutėmis ir liaupsina
revoliucionierių ne mažiau kaip kažkada SSKP gensekas N.Chruščiovas
kėlė į padanges Kubos diktatorių Fidelį Kastro. Ko gero, V.Putinas
gali net įteikti U.Čavesui Rusijos didvyrio žvaigždę, kaip vienam
iš svarbiausių Amerikos imperializmo būsimų pakasynų pranašui,
o svarbiausia vykdytojui. Tuo labiau kad F.Kastro režimą reikėjo
išlaikyti, o štai U.Čavesas, turintis pakankamai naftos ir dolerių,
ne tik dosniai sumoka už ginklus, bet ir apginkluoja įvairias marksistinių
partizanų grupuotes Pietų Amerikos valstybėse, kurios daugiausia
susijusios su Kolumbijos ir kitų šalių narkotikų bosais. Visiems
žinoma, kad kvaišalai iš ten daugiausia plaukia į JAV.
Taigi Venesuelos naujasis Markso-Engelso-Lenino-Kastro
sekėjas sumanė Rusijos pavyzdžiu tvarkytis naftos ir dujų ūkyje,
kad energetiniai resursai nepatektų į Jungtines Amerikos Valstijas.
Kas turima galvoje? Pirmiausia didžiulio dujotiekio Venesuela-Brazilija-Argentina
statyba. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai lyg ir techninis klausimas,
bet iš tiesų politinis. Kremliui artimi Maskvos politologai dėl
to džiaugiasi, nes tai labai svarbus Rusijai veiksnys. Pirmiausia
todėl, kad dujos nepateks į Ameriką ir tokiu būdu užtvirtinamas
lyg ir regioninis dujų rizikos charakteris. Lygiai toks pat, kuris
iki šiol leidžia Rusijai stiprinti savo dujų monopoliją. Šią idėją
ypač palaiko kairiųjų režimų valdomos Bolivija ir Argentina.
Venesuelos energetikos ministras Rafaelis Ramiresas,
tas pats, kuris neseniai ragino ir arabų šalis sukurti dujinį OPEC,
panašų į naftos eksportuotojų organizaciją, paragino tokiu būdu
kontroliuoti energijos tiekėjų rinką, neprileidžiant prie jos Amerikos
imperialistų. R.Ramiresas laikomas pagrindiniu naftos ir dujų
rinkos pertvarkymo ideologu. Bet svarbiausia, kad jis pažymėjo,
jog, Venesuelai perėmus valstybės žinion naftos ir dujų telkinius
bei perdirbimo įmones, tą jo idėją labai palaiko Rusija ir Kremliaus
valdomos kompanijos, kurios bet kuriuo metu pasirengusios suteikti
savo pagalbą. R.Ramiresas pirmiausia paminėjo Rusijos Gazprom
ir Lukoil.
Petras KATINAS
© 2007 XXI amžius
|