JAV ir ES spaudžia Rusiją

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Valteris Šteinmejeris pažėrė priekaištų Vašingtonui, kad jis neinformavo Maskvos apie savo planus

Susitikimas Samaroje (iš kairės): Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Pastaruoju metu Rusija patiria nemalonių politinių pokyčių iš dviejų pusių: iš Europos Sąjungos – dėl energetinės politikos ir iš JAV – dėl šios supervalstybės planų įrengti priešraketiniės gynybos (PRG) sistemas kai kuriose Rytų Europos šalyse. Šie klausimai buvo aštriai diskutuojami Samaroje vykusiame ES ir Rusijos viršūnių susitikime. Susitikimas Samaroje vyko tebesitęsiant Rusijos nesutarimams su Estija ir Lenkija. Įtampa kilo ir tarp visos ES ir Rusijos dėl Kosovo statuso, energijos tiekimo ir prekybos. Buvo išsakyti susirūpinimai dėl pranešimų, kad Rusijos opozicijos aktyvistams buvo neleista atvykti į miestą, kuriame vyko viršūnių susitikimas.

Atvykti į Samarą buvo sutrukdyta ne tik buvusiam šachmatų čempionui Gariui Kasparovui, dabar tampančiam vienu iš politinių V.Putino konkurentų, bet ir kitiems opozicijos atstovams, keletui užsienio žurnalistų. Tad V.Putino žodžiai apie tai, jog „esame pasirengę atvirai ir nuoširdžiai derėtis be jokių tabu“, realybėje nebuvo patvirtinti. Anksčiau manyta, kad pagrindinis viršūnių susitikimo klausimas turėtų būti energijos tiekimas, tačiau šalys turėjo aptarti kur kas smarkesnius nesutarimus, tokius kaip Kosovo statusas, prekybos ginčas su Lenkija ir Estijos bei Rusijos konfliktas. Susitikime taip pat nebuvo aptariama nauja ES ir Rusijos bendradarbiavimo sutartis, nes Lenkija uždėjo jai veto, kurį vėliau parėmė ir Lietuva. Lenkija vetuoja partnerystės sutarties derybų pradžią, nes Maskva atsisako panaikinti lenkiškos mėsos produktų importo draudimą.

Dar prieš Samaros susitikimą vyko apsimėtymas kaltinimais. Trys dienos iki susitikimo Europos Sąjungos atstovai pareiškė, kad nėra pasirengę pradėti derybų dėl naujosios partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties su Rusija sudarymo. ES užsienio reikalų ir saugumo politikos vadovas Chavjeras Solana sakė, kad „mes tikėjomės pradėti derybas dėl naujosios ES ir Rusijos sutarties viršūnių susitikime, bet, deja, tai yra neįmanoma, nes mes vis dar turime išspręsti problemą, kilusią Rusijai uždraudus iš Lenkijos importuoti mėsą ir vaisius“. Lenkijos poziciją viešai palaikė Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas. Jis pabrėžė, kad dar per anksti pavesti Europos Komisijai derėtis dėl naujosios Rusijos ir ES sutarties „be konkrečių ir palankių žingsnių iš Rusijos pusės“.

Vienas iš rimčiausių ES ir Rusijos pašlijusių santykių veiksnių yra Estijos sprendimas praėjusį mėnesį iš Talino centro į karių kapines perkelti Bronzinio kario paminklą. Tuo pasinaudojo Estijai priešiškos jėgos, ypač rusų mažumos Estijoje skatinami rusų jaunimo „pogrominiai“ būriai, kartu Rusijoje buvo apsiausta Estijos ambasada. Estijos užsienio reikalų ministras U.Paetas ragino atšaukti Rusijos ir ES viršūnių susitikimą ir taip nubausti Kremlių už Estijos ambasados apgultį ir neseniai vykusių išpuolių prieš šią Baltijos šalį organizavimą. U.Paetas mano, jog V.Putinas veikia taip, lyg vis dar egzistuotų SSRS, o Baltijos valstybės būtų jai priklausančios respublikos.

Pasitarimo metu Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas, nors ir yra kairiųjų pažiūrų, perspėjo Rusiją, kad bet kokios problemos, susijusios su kuria nors iš Europos Sąjungos narių, yra visos bendrijos problemos. Jis teigė, kad 27 šalių blokas remiasi solidarumo principais.

Tuo tarpu santykiai tarp JAV ir Rusijos po sprendimo įkurti PRG sistemas Rytų Europoje abiejų pusių traktuojami skirtingai. Atsiliepdama į karingus Rusijos politikų pareiškimus dėl PRG ir tariamai atsinaujinusį „šaltąjį karą“, Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Kondoliza Rais neigė tarpusavio santykių paaštrėjimą: „Tarp Rusijos ir JAV nevyksta jokio naujojo „šaltojo karo“. Tačiau prieš dvi savaites lankydamasi Rusijoje, ji pripažino, kad dviejų šalių santykiams prasidėjo „nelengvas metas“, nors nemananti, kad tai yra „naujasis šaltasis karas“. „Mūsų santykiai yra sudėtingi, tačiau aš nesakyčiau, kad tai – arši nesantaika“, – sakė valstybės sekretorė. Ji paragino Rusijos politikus nekalbėti apie neva priešiškus JAV ir Rusijos santykius.

Gegužės viduryje buvo pranešta, kad Varšuvoje prasidėjo Lenkijos ir JAV derybos dėl priešraketinio skydo elementų. Lenkų delegacijai vadovauja gynybos viceministras Vitoldas Vaščykovskis, amerikiečių – JAV valstybės departamento įgaliotinis Robertas Loftisas ir netrukus jį pakeitęs valstybės sekretoriaus pavaduotojas tarptautinio saugumo ir branduolinio ginklo neplatinimo klausimais Džonas Rudas. Tai buvo įžanginės derybos, kurios po dešimties dienų, t.y. šią savaitę, turi pereiti į rimtus pokalbius. Per pirmuosius susitikimus aptariama, kokiomis taisyklėmis Lenkijoje turės vadovautis amerikiečių kariškiai, kurie aptarnaus raketų gaudytuvus. Gegužės 23-24 dienomis JAV delegacija su Lenkijos vyriausybės atstovais svarstys priešraketinio skydo sistemų dislokavimo Lenkijos teritorijoje politines problemas. Viena jų yra Rusijos prieštaravimai dėl šio skydo elementų dislokavimo Lenkijoje ir Čekijoje.

Pirmasis JAV antiraketinio gynybos skydo diegimo Lenkijoje etapas galėtų būti užbaigtas anksčiausiai 2011 metais. Lenkijoje dislokuoti dešimt raketų gaudomųjų naikintuvų galėtų sunaikinti ilgojo nuotolio raketas, paleistas iš Artimųjų Rytų.

Apie NATO galimybę sukurti savo priešraketinį skydą Europoje oficialiai pradėta kalbėti kovo pabaigoje. NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas gynybos politikos planavimo klausimais Džonas Kolstonas teigė, kad Aljansas nagrinėja galimybę sukurti savo priešraketinės gynybos sistemą Europoje naudojant JAV PRG sudedamąsias dalis. „Per ateinančius kelis mėnesius mes priimsime sprendimus, ar NATO plėtos savo bendrą PRG sistemą, ir, esu tikras, JAV nacionalinės sudedamosios dalys gali tapti pagrindinėmis tokios sistemos dalimis“, – sakė jis kovo pabaigoje spaudos konferencijoje Kijeve. Komentuodamas galimybę dislokuoti Lenkijos ir Čekijos teritorijoje JAV PRG sistemos dalis, Dž.Kolstonas pažymėjo, jog NATO šalys supranta, kad raketų antpuolio prieš Europą, per kurį gali būti panaudotas masinio naikinimo ginklas, galimybė nėra atmestina. „NATO jau seniai nagrinėja įvairius būdus, kaip galima apsisaugoti nuo tokio užpuolimo“, – pabrėžė jis, pažymėdamas, kad NATO šalyse jau atlikta nemažai bendro PRG sistemos kūrimo tyrimų. Pasak Dž.Kolstono, JAV intensyviai informavo savo sąjungininkus Aljanse dėl planų dislokuoti PRG sistemas, taip pat radarus ir (raketų) perėmimo priemones Europoje. Jis pabrėžė, kad tokios sistemos yra tik gynybos pobūdžio ir todėl niekam nekelia grėsmės. PRG sistemos „neturi jokios įtakos bet kurios šalies strateginėms pajėgoms ir priemonėms“, tada pabrėžė JAV generalinio sekretoriaus padėjėjas. Taip jis paneigė bet kokius Rusijos gąsdinimus, esą PRG sistemos yra nukreiptos prieš Rusiją, ir todėl ši gali pasinaudoti teise suduoti prevencinius smūgius prieš naujuosius įrenginius Rytų Europoje. Be to, jau prieš tai Vašingtonas patvirtino, kad priešraketinio skydo komponentai Rytų Europoje bus skirti užkirsti kelią galimoms nedraugiškų valstybių, tokių kaip Iranas ir Šiaurės Korėja, atakoms, ir teigė, kad kariniu požiūriu tai nepakenks Rusijos raketinės gynybos pajėgumams.

Tačiau Rusijos užsipuolimai dėl naujosios sistemos Lenkijoje ir Čekijoje įrengimo sukėlė nemažai diskusijų ir netgi paskatino kai kuriuos Europos politikus prabilti apie galimą naujo šaltojo karo pradžią. Buvo prisiminta netgi Ronaldo Reigano „žvaigždžių karų“ priešraketinės gynybos programa. Tada buvo būgštaujama, kad savo saugumu pasirūpinusios Jungtinės Valstijos daugiau nesirūpins Europos, kuriai grėsmę kėlė priešiška Sovietų Sąjunga, saugumu.

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasarį Miunchene vykusioje saugumo konferencijoje užsipuolė Vašingtono veiksmus, pavadinęs juos agresyviu aktu Rusijos atžvilgiu, apžvalgininkai šią V.Putino žodinę ataką pavadino apgalvotu mėginimu suskaldyti JAV ir Europos sąjungininkes.

Nors buvo aišku, kad PRG sistemos nėra nukreiptos prieš Rusiją, tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Valteris Šteinmejeris pažėrė priekaištų Vašingtonui, kad jis neinformavo Maskvos apie savo planus. Kanclerė Angela Merkel pareiškė nuogąstavimą, kad šie ginčai gali pakenkti jos pastangoms pradėti derybas dėl naujo Rusijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo susitarimo bei užsitikrinti Amerikos paramą naujoms pastangoms pasaulinėje kovoje su klimato kaita: juk A.Merkel vyriausybėje esantys socialdemokratai kursto nesutarimus apie naujas ginklavimosi varžybas, kaip jau buvo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio debatuose dėl JAV balistinių raketų „Peršing“ dislokavimo Europoje. Analogiškai ir tuomet dar Ž.Širako valdoma Prancūzija oficialiai pareiškė, kad šalis neturės nieko bendra su jokiais priešraketiniais skydais ir pasikliaus savo turimomis branduolinėmis atgrasymo priemonėmis bei diplomatija užkertant kelią galimoms grėsmėms.

Tačiau Vašingtonas buvo tvirtai apsisprendęs tęsti savo plano įgyvendinimą. Jis tvirtino, kad jo statomas priešraketinis skydas bus suderinamas su bet kokia bendra NATO sąjungininkių priešraketinės gynybos sistema, jeigu tokia vėlesniais metais bus sukurta. Nors NATO sistemai kurti gali tekti skirti dešimtis milijardų eurų, kai kurie ekspertai tvirtina, jog Šiaurės Atlanto aljansui būtų sąlyginai nebrangu sukurti ir integruoti papildomus priešraketinės gynybos komponentus į JAV skydą ir apimti visą Europą. Pagal vieną iš vertinimų, sąjungininkėms per 20 metų tektų tarpusavyje pasidalyti vos vieno milijardo eurų naštą.

Tačiau yra tam tikra grėsmė, kad JAV planuojamas priešraketinis skydas neužtikrins didelės Pietryčių Europos teritorijos aplink Graikiją ir Turkiją apsaugos, todėl NATO generalinis sekretorius Japas de Hopas Scheferis įspėja, kad dėl to gali atsirasti dviejų lygių sistema, kai vienos sąjungininkės yra saugesnės už kitas.

Rusijos sukeltas triukšmas yra įkyrus, tačiau Vakarai jau įprato jo klausytis. Todėl Jungtinės Valstijos rengiasi palaukti, kol nurims aistros, ir primena, kad 2004-aisiais Maskva griežtai priešinosi buvusių komunistinių šalių prisijungimui prie NATO, tačiau galiausiai nesiėmė jokių veiksmų. Kaip sakė vienas aukšto rango amerikiečių diplomatas, dirbantis vienoje iš Europos valstybių, „rusų protestai nurims, tačiau jie labai gadina nervus kai kuriems europiečiams“.

Savaime suprantama, Rusija nepritaria Jungtinių Valstijų priešraketinės gynybos sistemos sudedamųjų dalių dislokavimui Europoje, ir ji bet kuriais atvejais siekia susilpninti Vakarų sutarimą tuo klausimu. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vis pabrėžia, kad JAV nacionalinės PRG objektai kelia realią grėsmę Rusijos saugumui. Ministras diplomatiškai sakė, kad Rusijos ir Amerikos santykiuose „nėra jokio nusiteikimo bloginti santykius, neturimas omenyje koks nors naujas šaltasis karas, kuriam nėra jokio objektyvaus pagrindo, bet mums svarbu matyti nuoseklumą ir logiką partnerių veiksmuose“.

Tačiau JAV pareigūnai tikina, kad PRG kompleksai, dislokuoti Vidurio Europoje, gali apginti vakarinius Rusijos regionus. JAV priešraketinės gynybos agentūros direktorius generolas leitenantas Henris Oberingas sakė: „Bus užtikrinta priedanga Prancūzijai, Vokietijai, Italijai – visiems, ką reikia apginti. Net Rusijos vakarams“. Amerikos PRG kompleksų dislokavimas Lenkijoje ir Čekijoje nekelia grėsmės Rusijai, nes jų tikslas – sustiprinti Europos gynybą nuo atakų iš piktavalių šalių, prie kurių JAV priskiria Iraną ir Šiaurės Korėją.

Tai, kaip Europos Sąjunga supranta savo narių – Rytų Europos valstybių reikalus, penktadienį parodė Europos Komisijos pirmininkas Ž.M.Barozas, sakęs, kad Lenkijos, Estijos ir Lietuvos sunkumai bendraujant su Rusija yra visos ES bendros problemos. „Lenkijos problema yra Europos problema. Lietuvos ir Estijos problemos taip pat yra ES problemos. Labai svarbu, jei norite artimai bendradarbiauti, suprasti, kad ES yra pagrįsta solidarumo principais“, – pažymėjo jis. Ž.M.Barozas taip pat sakė, jog ES nemato priežasties Rusijos draudimui importuoti mėsą iš Lenkijos. „Jei priežastis būtų, neleistume lenkiškos mėsos platinti ES“, – nurodė jis.

Taigi Rusija patiria politinį spaudimą ne tik iš JAV, bet ir Europos Sąjungos pusės. Bet tai neturėtų atsirasti priežastims kilti naujajam „šaltajam karui“.

© 2007 „XXI amžius“