Vietoje Molotovo-Ribentropo – Lavrovas-Šteinmejeris?

Petras KATINAS

Rusijos prezidento V.Putino specialusis atstovas Sergejus Jastržembskis apkaltino Europos Sąjungą veidmainyste dėl oficialios Briuselio pozicijos vertinant Rusijos ir ES narės Estijos santykius. Kremliaus atstovo žodžiais, aukšti ES diplomatai jau ne kartą yra sakę, kad Estijos valdžios sprendimas perkelti „bronzinį karį“ iš Talino miesto centro į karių kapines buvo klaidingas. Esą tie diplomatai smerkė Estiją ir užtikrino, kad jos pasiūlymas įvesti sankcijas Rusijai „atsidurs šiukšlių dėžėje“. Todėl S.Jastržembskis piktinosi, jog ir šį kartą pasikartos pernykštis atvejis, kai Lenkija irgi siūlė ES imtis sankcijų dėl lenkiškos mėsos eksporto į Rusiją draudimo. V.Putino specialusis atstovas sakė esąs tikras, kad Rusijos ir ES viršūnių susitikime Samaroje apie Estijos klausimą jeigu ir bus užsiminta, tai tik prabėgomis. Tai jis sakė dar prieš susitikimą Samaroje.

Apskritai pasigirdus kalboms, kad Lenkija, Estija ir Lietuva grasina blokuoti derybas dėl naujos ES ir Rusijos bendradarbiavimo sutarties pasirašymo, labai susinervino pirmininkaujančios ES Vokietijos vadovai. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Valteris Šteinmejeris atskubėjo į Maskvą susitikti su Rusijos kolega – užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. F.V.Šteinmejeris iš anksto pareiškė, kad Rusija yra reikalinga Europos Sąjungai. O pati Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kaip teigia britų spauda, sako nesuprantanti, ko iš Rusijos nori ES naujokės – Lenkija, Lietuva ir Estija. Užsienio žiniasklaida taip pat cituoja Lietuvos prezidento V.Adamkaus žodžius, pasakytus jam viešint Krokuvoje, jog ES ir Rusijos derybų blokavimas iš Lietuvos pusės galimas vien dėl to, kad, prisidengiant techniniais gedimais, nutrauktas naftos tiekimas „Mažeikių naftai“ naftotiekiu „Družba“. Nors visiems turėtų būti aišku, kad tai politinio spaudimo priemonė, savo ruožtu Samaros viršūnių susitikimo išvakarėse Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas pareiškė, kad Rusijos puolimas prieš Estiją vyksta ne dėl to nelemto „bronzinio kario“, o dėl kur kas gilesnių priežasčių. U.Paetas pažymėjo, kad Rusijos prezidentas V.Putinas veikia taip, lyg iki šiol egzistuotų Sovietų Sąjunga, o Baltijos šalys būtų jos „respublikos“. O tai, kad, gink Dieve, nevalia net blogai ar nepagarbiai kalbėti apie Rusiją, Samaros susitikimo išvakarėse paskelbė ne kas kitas, o ne ką mažesniu nei buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis Kremliaus advokatu tapęs Europos Sąjungos užsienio politikos koordinatorius Chavjeras Solana. Jis pareiškė, kad be Rusijos tiesiog neįmanoma spręsti jokių reikalų neva užkertant kelią tarptautiniams konfliktams. Aišku, Ch.Solana nė žodeliu neužsiminė, jog kaip tik Rusija, remdama Irano, Šiaurės Korėjos, Venesuelos bei panašius režimus, ir kursto tuos konfliktus. Tiesa, jis pripažino, kad naujos ES ir Rusijos bendradarbiavimo sutarties pasirašymas Samaros susitikime dar per ankstyvas. Lietuvos užsienio reikalų ministras P.Vaitiekūnas likus dienai iki Samaros susitikimo patvirtino, kad vertinant naują ES ir Rusijos sutartį Lietuva remia savo strateginę partnerę Lenkiją. Ministras pabrėžė, kad ES privalo laikytis vieningos pozicijos. O mūsų europarlamentarė Laima Andrikienė sakė, kad absoliuti Europos Parlamento narių dauguma Rusijos puolimą prieš Estiją, Lenkiją ir Lietuvą, nutraukiant naftos tiekimą jai, įvertino kaip kišimąsi į nepriklausomų valstybių ES narių suverenitetą. Tačiau kitas Lietuvos parlamentaras J.V.Paleckis traukė seną Kremliaus melodiją, kad, sprendžiant įvairius tarptautinius konfliktus, ES be Rusijos nieko nepadarys, ir paminėjo Kosovo problemą. Bet juk ne kas kitas, o Maskva net girdėti nenori apie Kosovo nepriklausomybę ir užima visai skirtingą poziciją nei senosios ES šalys, paprastai nuolat nusileidžiančios Rusijai.

© 2007 „XXI amžius“