Ar Šiaurės Amerika taps Lotynų Amerika?

Kaip rodo oficialioji JAV statistika, amerikiečių, priskiriamų rasinėms ir etninėms mažumoms, skaičius jau pasiekė 98 milijonus žmonių, tai yra trečdalį iš visų 296 milijonų JAV gyventojų. Baltieji palaipsniui užleidžia savo demografines pozicijas šioje didžiausioje naujojo pasaulio valstybėje. Išeiviai iš Pietų Amerikos šalių sudaro pusę visų ne baltųjų JAV gyventojų: jų priskaičiuojama jau daugiau kaip 43 milijonai. Antrieji pagal skaičių yra juodosios rasės amerikiečiai – apie 40 mln. žmonių. Amerikiečių demografų skaičiavimais, daugiau kaip pusę žmonių prieaugio JAV sudarys atvykę ir jau čia gimusieji pietų amerikiečiai.

Kaip pareiškė Gyventojų surašymo biuro atstovas Robertas Bernstainas, prognozuojama, kad iki 2050 metų ispaniškai kalbanti diaspora Jungtinėse Valstijose bus pati didžiausia - ji išaugs 188 procentais ir sudarys 102,6 milijonų žmonių. Tuo tarpu afroamerikiečių skaičius išaugs tik 2 procentais ir liks antrąja nacionaline mažuma JAV turėdama 61 mln. žmonių. Augdama sparčiau už visas kitas etnines mažumas, lotynų amerikiečių diaspora sudaro 42,7 mln. žmonių, antroji pagal dydį grupė - afroamerikiečiai juodaodžiai (39,7 mln.), trečioji - išeiviai iš Azijos šalių (14,4 mln.).

Kaip ir visos išsivysčiusios valstybės, Amerika susiduria su savo nacijos senėjimo problema. Manoma, kad šio amžiaus viduryje 21 proc. JAV piliečių bus 65-erių metų ir vyresni. O išvis prognozuojama, kad tikrųjų amerikiečių iki to laiko liks tiktai pusė, o gal net mažiau.

Taigi po kelių dešimtmečių Jungtinės Amerikos Valstijos susidurs su nauja etnodemografine realybe, kada baltieji amerikiečiai taps mažuma, o ateiviai ir jų palikuonys juos gali net paskelbti antrarūšiais. Ne paslaptis, kad prezidentas Džordžas Bušas dėl savo laimėjimo prezidento rinkimuose turi būti dėkingas daugiausia už jį balsavusiems išeiviams iš Lotynų Amerikos. Tačiau numatomos tendencijos demografinėje situacijoje vargu ar pasikeis. Ne vienas politologas visai rimtai kalba, kad jau šio amžiaus viduryje JAV gali kilti pilietinis karas. Ir ne tarp Šiaurės ir Pietų, o tarp etninių grupių, kurios pretenduos į teisę būti dauguma. Kol kas, aišku, tai tiktai prognozės. Tačiau jos gali virsti ir realybe.

Prezidentas Dž.Bušas supranta tokį pavojų ir pasiūlė panaudoti Nacionalinę gvardiją kovojant su nelegalių imigrantų antplūdžiu iš Meksikos. Tai sukėlė aštrius Meksikos valdžios protestus. Meksikos užsienio reikalų ministras Luisas Ernestas Derbesas pareiškė, kad jeigu prezidento Dž.Bušo pasiūlymas panaudoti Nacionalinės gvardijos dalinius prie Meksikos sienos bus priimtas, tai Meksika paduos amerikiečių vyriausybę į tarptautinį teismą. Kiek švelnesniu tonu kalbėjo Meksikos prezidentas Visentė Foksas. Jis pareiškė, kad Meksika nevertina Bušo sprendimo kaip pasienio zonos militarizavimo ir nesiims adekvačių priemonių. Bet ir kaip ten būtų, imigrantai iš Pietų Amerikos plūsta į JAV, tą jų svajonių šalį, kurios piliečius, būdami namuose, paniekinamai vadina „gringais“. Todėl Vašingtonui norom nenorom teks imtis kokių nors priemonių, kad netolimoje ateityje nepaskęstų imigrantų jūroje.

Petras KATINAS

© 2007 „XXI amžius“