Misijų karių vaidmuo – padėti, patarti

Afganistano vakarų regioninės vadavietės vadas brigados generolas Antonio Sata ir PAG-5 vadas pulkininkas Dalius Polekauskas

Penktosios Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės stovyklavietė

Praėjo mėnuo, kai misiją Afganistano Goro provincijoje pradėjo penktoji provincijos atkūrimo grupė. Spausdiname pokalbį su PAG-5 vadu pulkininku Daliumi Polekausku apie pagrindines Afganistano ir provincijos vystymosi kryptis ir tai, kaip misijoje adaptavosi mūsų kariai.

Neseniai Kabule vyko visų Afganistano provincijų atkūrimo grupių vadų ir kito vadovaujančiojo personalo bendra konferencija. Kokios yra pagrindinės Afganistano provincijų atkūrimo kryptys?

Pirmiausiai reikia pabrėžti, kad Afganistane jau matomi tam tikri teigiami pokyčiai ir per šį šalies vystymosi etapą ypač svarbu, kad provincijų atkūrimo grupių veikla būtų koordinuojama. Afganistanas yra suskirstytas į 34 provincijas, iš kurių 25-iose veikia Tarptautinėms saugumo paramos pajėgoms pavaldžios provincijų atkūrimo grupės.

Konferencijos pagrindinis tikslas – siekti, kad mūsų turimi pajėgumai ir veikla būtų nukreipta į žmonių poreikius, padėtų stiprinti policijos ir Afganistano nacionalinės kariuomenės pajėgumus. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad vystymo projektus turi inicijuoti Afganistano ir provincijų valdžia, juos įgyvendinti turėtų patys vietos gyventojai, o tarptautinė bendruomenė turi tik koordinuoti jų veiklą, teikdama paramą ir konsultacijas. Visi konferencijos dalyviai pritarė tokiai nuomonei.

Viena svarbiausių veiklos krypčių, sukėlusių diskusijas konferencijos metu, yra švietimo sistema. Tai ypač aktuali problema Afganistano žmonėms ir svarbi pačios šalies ateičiai. Įvairių organizacijų indėlis tiek rengiant mokytojus, tiek suteikiant materialinę paramą švietimo reformai yra labai svarbus ir turės didžiulės įtakos Afganistano tolesniam vystymuisi.

Jeigu kalbėtume apie žemės ūkį, tai yra iš tikrųjų labai didelis iššūkis vietiniams – tiek valdžios atstovams, tiek gyventojams. Žemės ūkio veiklą Afganistane apriboja pirmiausia gamtinės sąlygos – kalnai, vasaros karštis ir atšiaurios žiemos. Maisto trūkumą ir badą dažnai kenčia žmonės ir dėl pavasarinių potvynių, kurie tiesiog nuplauna ne tik pasėlius, bet ir kuklius vietinių namelius. Šiuo klausimu per konferenciją buvo labai plačiai diskutuota. Keletas nevyriausybinių organizacijų prisideda prie žemės ūkio vystymo, tačiau reikia pažymėti, kad dėl prastos infrastruktūros ir susisiekimo Afganistane ta problema nėra lengvai sprendžiama.

Neseniai pradėjote vadovauti Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei ir jau ne kartą susitikote su provincijos gubernatoriumi, taip pat su kitais valdžios atstovais. Kaip jie vertina PAG veiklą ir ko tikisi iš mūsų?

Noriu pabrėžti labai didelį indėlį čia anksčiau buvusių keturių provincijos atkūrimo grupių, kurios sudarė tikrai geras sąlygas Gorui vystytis. Iš tikrųjų jau dabar galima pamatyti labai gerų to įdirbio ženklų. Susitikimuose tiek su gubernatoriumi, tiek su kitais valdžios atstovais vis rečiau yra klausiama ir laukiama, ką pasakys tarptautinės pajėgos ar kitų organizacijų atstovai. Vis dažniau provincijos pareigūnai nubrėžia savo gaires ir nustato prioritetus. Mūsų vaidmuo labai svarbus teikiant reikalingą pagalbą, patariant, kaip reikėtų įgyvendinti projektus, užtikrinti saugumą, kaip geriau paskirstyti visų pirma jų turimų resursų prioritetus.

Manau, kad ankstesnis požiūris, kai jie tik reikalavo iš mūsų, iš esmės keičiasi. Kaip tik šiuo metu yra sudaromas provincijos vystymo planas, kuriuo patys provincijos pareigūnai, valdžios atstovai nusibrėžia vystymo gaires. Be abejo, jų resursai labai riboti ir todėl, įgyvendinant daugelį projektų, tarptautinė parama labai svarbi. Tačiau prašymų suteikti vienkartinę pagalbą mažėja. Be abejo, visai kita situacija, kai susitinkame su žmonėmis kaimuose. Jų prašymai labai paprasti: duoti maisto produktų, pagerinti buities sąlygas.

Kokių veiklos sričių imsis PAG-5?

Akivaizdu, kad provincijos vystymo projektai neįmanomi, kai aplinka nesaugi. Lygiai taip pat neįmanoma užtikrinti saugumo, jeigu nebus įgyvendinami vystymo projektai. Bet kuriuo atveju vienas iš PAG prioritetų bus saugumo sektoriaus stiprinimas tiek rengiant bendrą patruliavimą, tiek mokant vietines saugumo pajėgas atlikti savo funkcijas. Taip pat svarbi sritis yra Afganistano valdžios bei institucijų pajėgumų vystymas. Labai svarbu, kad jie sugebėtų planuoti savo veiklą, nustatyti prioritetus ir įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

Kokiu būdu prie Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės veiklos galėtų ar turėtų prisidėti mūsų šalies institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir gyventojai?

Iš tikrųjų neįmanoma šitos misijos priskirti vienai institucijai ar vienai organizacijai Lietuvoje – ar tai būtų Krašto apsaugos ministerija, kariuomenė, ar Užsienio reikalų ministerija. Norint pasiekti geresnių rezultatų ir ženkliai pagerinti situaciją Goro provincijoje, vienoje neturtingiausių provincijų Afganistane, reikalingas įvairių institucijų indėlis. Išskirčiau kelias tokias sritis. Tai švietimas, sveikatos apsauga, žemės ūkis. Kaip žinoma, mūsų provincijos atkūrimo grupėje yra Specialioji civilinė misija, kuri ir koordinuoja visus vystymo projektus, turi tiesioginių kontaktų su Lietuvos valdžios institucijomis, ministerijomis ir kartu planuoja ir siekia įgyvendinti bendrus projektus.

Viena iš akcijų, kai gyventojai galėjo paremti Afganistano žmones, buvo suorganizuota per Lietuvos kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, kada mūsų šalies žmonės aukojo pinigus, reikalingus nupirkti skiepų vakcinai, padėsiančiai Afganistano vaikams išvengti kai kurių ligų. Kiekvienas akcijos metu paaukotas litas yra nepaprastai svarbus Goro provincijai.

Visai neseniai mūsų stovykloje Čagčarane lankėsi Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai. Jie atvyko susipažinti su mūsų tarnybos sąlygomis, taip pat vystymo projektais, kuriuos vykdo Specialioji misija, ir su greito poveikio projektais, kuriuos įgyvendina mūsų kariai. Susitikimo rezultatas labai geras, nes Užsienio reikalų ministerijos atstovai pamatė realias Afganistano žmonių gyvenimo sąlygas, buvo susitikę su vietos valdžios atstovais ir išgirdo apie pagrindinius jų poreikius, keliamus klausimus. Manau, kad tai tik padės Lietuvos institucijoms suvienyti ir nukreipti reikalinga linkme mūsų turimus resursus.

Apibūdinkite Goro provincijos saugumo situaciją.

Situacija saugi ir stabili.

Tačiau nereikia pamiršti, kad ši šalis, taip pat ir Goro provincija, labai ilgai buvo alinama karų, ir šiandien dar gyva tradicija, kai Afganistano vyrai rankose laiko ginklą, todėl nusiginklavimo procesas vyksta lėtai. Bet Lietuvos, taip pat Tarptautinių saugumo paramos pajėgų karių patruliavimas ir dalyvavimas operacijose mūsų provincijose yra didžiulis indėlis siekiant užtikrinti provincijos saugumą. Lietuvai pradėjus šią misiją pasitaikydavo atvejų, kada mūsų kariai būdavo sutinkami su nuostaba ir atsargumu, užtat dabar, išvykę į skirtingus rajonus, mes sutinkame besišypsančius žmones ir vaikus, mums mojančius rankomis. Manau, kad vietiniai gyventojai pasitiki mūsų kariais. Mes nedemonstruojame agresijos, todėl provincijos žmonės laiko mus Afganistano žemės svečiais. Įvairių susitikimų metu tai yra pabrėžiama.

Kaip čia jaučiasi mūsų kariai? Apibūdinkite jų gyvenimo buitines ir socialines sąlygas.

Iš tikrųjų galiu pasidžiaugti mūsų karių motyvacija misijoje. Tikrai neteko išgirsti nė vieno nusiskundimo, nė vienas karys nepasakė, kad jis apsiriko atvažiavęs atlikti misiją Goro provincijoje. Daugelis karių čia yra jau beveik mėnesį, per tą laiką spėjo adaptuotis prie ne visada lengvų gamtinių sąlygų. Visi kariai susipažino su savo pareigomis, pradėjo vykdyti užduotis. Tikrai noriu pasidžiaugti savo karių profesionalumu, jų bendradarbiavimu ir pastangomis. Galiu išskirti keletą karių, kurie ypač gerai adaptavosi čia ir ne tik gerai atlieka visas savo pareigas, bet dar ir padeda tarnybos draugams. Jie sėkmingai atlieka pavestas užduotis, yra iniciatyvūs. Tokie kariai kaip vyresnysis leitenantas Evaldas Arbataitis, kapitonas Marius Dapkevičius, viršila Artūras Traskovskis tikrai yra pavyzdys kitiems kariams.

Lietuvos vadovaujamoje PAG taip pat dalyvauja JAV, Islandijos, Kroatijos, Ukrainos ir Danijos atstovai. Iš tiesų tarptautinė PAG sudėtis, kai misijoje dalyvauja kariai, turintys skirtingą patirtį, daro mūsų misiją tik stipresnę ir prasmingesnę, suteikia galimybę pasimokyti vieniems iš kitų. Nuo mūsų dabartinės misijos pradžios prisijungė Ukrainos atstovas, kuris savo žinias jau pritaikė ir praktiškai. Reikia pabrėžti Danijos indėlį į mūsų misiją – tai vienintelis kontingentas, kuris čia yra atvykęs anksčiau nei dabartiniai mūsų kariai ir turi didesnę buvimo operacijos rajone patirtį, o tai labai naudinga mūsų kariams.

Buitinės gyvenimo sąlygos ir kokybė atitinka visus reikalavimus. Mūsų stovyklą aptarnaujanti JAV bendrovė „Kellog, Brown and Root“ (KBR) užtikrina, kad mums nieko netrūktų – pradedant kuru ir baigiant karių maitinimu, stovyklos tvarkymo darbais. Nuo mūsų rotacijos pradžios kariai, nors dar ir ne visi, gyvena jau nebe palapinėse, kuriose sąlygos buvo ne visada palankios, o naujuose konteineriuose – kambariuose po du tris žmones. Be abejonės, kariai kiekvieną dieną turi galimybę naudotis dušu, yra veikianti skalbykla. Buitinės sąlygos tikrai yra labai geros.

Planuojama, kad bendrovę „Kellog, Brown and Root“ rudenį pakeis nauja kompanija, kuri laimės ministerijos paskelbtą konkursą. Šiuo metu vyksta parengiamieji koordinavimo darbai, kad perdavimas naujajai kompanijai vyktų kuo sklandžiau.

Ką patartumėte namuose karių ir čia tarnaujančių civilių laukiantiems artimiesiems?

Visiems mūsų artimiesiems linkiu ištvermės ir jokiu būdu nesijaudinti dėl mūsų, nes kariai yra aprūpinti viskuo, ko gali prireikti misijos vykdymo metu, taip pat jie yra profesionaliai parengti, todėl žino, kaip elgtis Afganistano sąlygomis. Patarčiau palaikyti nuolatinį ryšį su čia tarnaujančiais kariais, nes iš tikrųjų kiekvienas laukia bent mažiausios žinutės iš savo namų.

Ko palinkėtumėte kariams, tarnaujantiems jūsų vadovaujamoje PAG-5?

Ko būtų galima palinkėti mūsų kariams – tai susiklausymo, tarpusavio supratimo, tolerancijos vieni kitiems, nes buvimas misijoje visgi žmones šiek tiek vargina, čia reikia vienas kitą palaikyti.

Parengė vyr. ltn. Vida URBONAITĖ, PAG-5 atstovė spaudai

© 2007 „XXI amžius“