Europa neišsivaikščiojo. Kol kas

Petras Katinas

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Lenkijos ir Lietuvos prezidentai Lechas Kačynskis ir Valdas Adamkus ES šalių vadovų susitikime

Praėjus dvejiem metams, kai Prancūzija ir Nyderlandai (Olandija) atmetė įvykusiuose referendumuose Europos Konstituciją, kitaip dar vadinamą Europos sutartį, tuometinis ES šalių vadovų susitikimas birželio pabaigoje buvo kaip niekada įtemptas ir intriguojantis. O tuo įtampos ir visiško sutrikimo židiniu ES šalių tarpusavio santykiuose tapo didžiausia Bendrijos naujokė Lenkija ir iš dalies Didžioji Britanija. Varšuva, nepaisant didžiulių ES baigiančios pirmininkauti Vokietijos kanclerės Angel Merkel pastangų, nė už ką nesutiko atsisakyti savo reikalavimo, kad naujojoje ES sutartyje dėl balsavimo sistemos būtų palikta galioti senoji tvarka. Ji, pasak Lenkijos vadovų prezidento Lecho Kačynskio ir jo brolio premjero Jaroslavo, tėra naudinga ir palanki daug gyventojų turinčioms valstybėms, pirmiausia Vokietijai. Savo ruožtu naujasis Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy, ieškodamas kompromiso su nesukalbama Varšuva, pateikė gana netikėtą pasiūlymą, pagal kurį iš ES konstitucinės sutarties projekto reikėtų išbraukti laisvosios konkurencijos principą, kuris buvo paminėtas dar 1957 metų Europos Bendrijos steigimo sutartyje. Išbraukus minėtą principą, ES šalių vyriausybės galės savo nuožiūra remti nacionalines kompanijas.

Vos prasidėjus nepaprastai sunkioms 27 ES šalių lyderių diskusijoms, didelį šurmulį sukėlė Lenkijos premjero J.Kačynskio pareiškimas, kuriame jis, kritikuodamas siūlytą naują balsavimo tvarką ir akcentuodamas, kad ši tvarka naudinga tiktai daug gyventojų turinčioms ES šalims, priminė, jog ir Lenkija galėjo tapti tokia šalimi, jeigu ne Antrasis pasaulinis karas. Mat per jį Lenkija neteko daugybės žmonių ir po to kilo demografinė krizė. J.Kačynskis tuo netiesiogiai apkaltino Vokietiją, užpuolusią Lenkiją 1939 m. rugsėjo 1 d. Toks J.Kačynskio pareiškimas nepaprastai supykdė Vokietijos kanclerę A.Merkel. Ji net buvo užsiminusi, kad tokie Lenkijos vadovų išsišokimai bei grasinimai blokuoti ir vetuoti naują ES sutartį daro ES šalių viršūnių susitikimą neveiksniu ir todėl geriau jau išsiskirstyti. Tiesa, po kelių valandų A.Merkel sušvelnino savo poziciją ir faktiškai sutiko su Varšuvos reikalavimais, t. y. išlaikyti dabartines balsavimo taisykles, suteikiančias Lenkijai didesnes galias. Kitaip, beje, ir būti negalėjo, nes jeigu Varšuva vetuotų atnaujintą ES konstitucinę sutartį, tai kiltų didžiausia bendrijos krizė per visą ES gyvavimo istoriją. Tą pripažino ir Europos Komisijos pirmininkas Ž.M.Barozas, kuris perspėjo, jog, neradus kompromiso dėl naujos ES sutarties, užsitrenks durys naujoms Bendrijos narėms, kitaip tariant, apie ES plėtrą tektų ilgam pamiršti. Todėl derybų su Lenkijos prezidentu L.Kačynskiu, pačios A.Merkel paprašyti, ėmėsi Prancūzijos ir Lietuvos prezidentai N.Sarkozy ir V.Adamkus. Jų metu buvo pasiektas tam tikras kompromisas. Faktiškai iki 2014 metų nebus imtasi jokių reikšmingesnių pertvarkų dėl valdžios padalijimo tarp Briuselio ir ES narių. O A.Merkel pastangos pakeisti žlugusią ES konstituciją nauja sutartimi, nors ir nenuėjo niekais, tačiau akivaizdu, kad iki 2014 metų rimtesnių pokyčių ES struktūrose neįvyks. Nebent Rusija, aktyviai vykdanti savo energetinės ekspansijos politiką ir skaldydama ES iš vidaus, pateiks kokių nors naujų siurprizų. Tad visai nesvarbu, kad jau žlugusiam ES konstitucijos projektui pritarė 18 šalių, o devyni balsavo prieš, bet liko neaišku, kaip bus su nauja konstitucine sutartimi, bendros užsienio ir gynybos politikos derinimu.

Kalbant apie Lietuvą, galima pasidžiaugti, kad mūsų vadovų ir diplomatų pastangomis į atnaujintą konstitucinės sutarties dokumentą įtraukta ir energetinio saugumo sritis. Tai labai svarbus punktas ne tik Lietuvai, bet ir Lenkijai, kurios ambicijos vos nesužlugdė Bendrijos viršūnių susitikimo. Šiaip ar taip, Varšuva gali švęsti pergalę, nes jos reikalavimams ES faktiškai pritarė su nedidelėmis išimtimis. Tačiau ES dar laukia nauji išbandymai. Mat naują Europos konstitucinę sutartį dar turės ratifikuoti visos 27 ES narės. Štai čia ir iškils papildomos problemos. Juk neatsitiktinai birželio 27 dieną Didžiosios Britanijos premjero postą palikęs Tonis Bleiras pareiškė, kad svarbiausia, jog ES konstitucinės sutarties nuostatos nesikirstų su Anglijos įstatymais. Tokios nuomonės laikosi ne tik Londonas.

© 2007 „XXI amžius“