Atgimęs militarizmas

Petras KATINAS

Jau visose pasaulio sostinėse pripažįstama, kad Didžiojo aštuoneto lyderių susitikimas Vokietijoje nepateisino dėtų vilčių. Pirmiausia dėl destruktyvios Rusijos prezidento V.Putino pozicijos. Todėl įsipareigojimus kovoti su klimato kaita, 60 milijardų dolerių pagalbą Afrikai kovojant su AIDS galima labai rezervuotai vertinti kaip rimtus susitarimus. Kremliaus destrukcija tarptautiniuose reikaluose darosi vis agresyvesnė. Štai savotiška sensacija tapo V.Putino pareiškimas, kad Rusija neprivalo vienašališkai vadovautis Kolektyvinio saugumo sutartimi dėl įprastinės ginkluotės sumažinimo, nes esą Vakarų partneriai nevykdo tokios sutarties. Ir paaiškino, kodėl Rusija ketina nebepaisyti šios sutarties. Esą 1990 metais, kai dar egzistavo Sovietų Sąjunga, Paryžiuje tų metų lapkričio mėnesį pasirašytas susitarimas dėl įprastos ginkluotės ir karinių pajėgų Europoje dabar, pasikeitus politinei padėčiai, nenaudingas Rusijai. Galima priminti, kad 1990 metais Paryžiaus sutartyje buvo numatyta, kad ir NATO šalys, ir dar egzistavęs Varšuvos karinis blokas senajame žemyne turės 40 tūkst. tankų, 40 tūkst. artilerijos sistemų, 60 tūkst. šarvuočių, 13,6 tūkst. karo lėktuvų, 4 tūkst. smogiamųjų sraigtasparnių. Buvo nuspręsta, kad ši ginkluotė bus padalyta lygiai per pusę – NATO ir Varšuvos bloko šalims. Dabar V.Putinas ir jo strategai ėmė aiškinti, kodėl Rusijai ši sutartis dėl įprastinės ginkluotės tapo ne tik nenaudinga, bet ir kelia pavojų jos saugumui. Teigiama, kad tuo metu, kai sutartis dėl įprastinės ginkluotės buvo pasirašoma, turėta galvoje sovietinė armija ir jos penkių satelitų – Bulgarijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos ir Čekoslovakijos armijos. Iš kitos pusės – amerikiečių armijos daliniai, dislokuoti Europoje, taip pat Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Graikijos, Ispanijos, Danijos, Kanados, Nyderlandų, Italijos, Norvegijos, Portugalijos, Turkijos ir Prancūzijos armijos.

Štai ką rašo labai artimo Kremliui Rusijos laikraščio „Rossijskaja gazeta“ apžvalgininkas Igoris Jalkovas: „Tačiau greitai susijungė Vokietija, subyrėjo SSRS, todėl sutarties dalyvių skaičius išaugo iki 30. Tad apie paritetą nebėra ko ir kalbėti. Tuo labiau kad NATO narėmis tapo nepasirašiusios sutarties dėl įprastinės ginkluotės Slovėnija, Latvija, Lietuva ir Estija, taip pat buvę mūsų Varšuvos bloke sąjungininkai Rumunija, Vengrija, Bulgarija, Čekija ir Slovakija. Todėl jeigu anksčiau jėgų paritetas buvo lygus, tai dabar įprastinių NATO ir Rusijos pajėgų skaičius Europoje yra 3:1 NATO naudai“. Todėl V.Putino patarėjai ir Rusijos generalinio štabo generolai ėmė skelbti, ką laimės Rusija, pasitraukusi iš įprastinės ginkluotės Europoje sutarties. Pirmiausia galės dislokuoti savo kariuomenę ir karinę techniką ten, kur nuspręs esant būtina. Antra, uždraus NATO inspektoriams lankytis Rusijos karinėse bazėse ir aerodromuose. Esą NATO inspektoriai reguliariai skaičiuoja rusiškus tankus, lėktuvus, sraigtasparnius ir artilerijos sistemas. Ir kartu nustato jų karinio pasirengimo būklę. O svarbiausia, anot vieno aukšto rusų generolo, amerikiečių inspektoriai, kaip NATO šalies atstovai, gali dirbti Rusijos kariniuose objektuose, o štai rusų inspektoriams kelias į Jungtines Valstijas visiškai uždarytas.

Rusijos generolai netgi pateikė lentelę, pavadintą: „Jie ir Rusija“. „Jie“ – tai JAV, Belgija, Kanada, Čekija, Vokietija, Bulgarija, Prancūzija, Graikija, Vengrija, Islandija, Italija, Lietuva, Latvija, Estija, Danija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Turkija, Didžioji Britanija. Štai Rusijos sąjungininkai – tiktai Baltarusija, Kazachstanas ir Armėnija, o Įprastinės ginkluotės Europoje sutartį pasirašiusiomis Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanu ir Moldova pasitikėti negalima.

Austrijos sostinėje Vienoje bus skubiai sušaukta nepaprastoji tarptautinė konferencija dėl Įprastinės ginkluotės Europoje. Ką toje konferencijoje vėl iškrės Maskva, galima tiktai spėlioti. Tačiau aišku viena – militaristinės tendencijos jau aiškiai įsiviešpatavo Rusijoje, ir jeigu Europa ir toliau pro pirštus žiūri į tą pavojingą procesą, galima sulaukti neprognozuojamų rezultatų.

© 2007 „XXI amžius“