„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2007 m. liepos 18 d., Nr. 14 (151)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Kremliaus meškos riaumojimas

Vladimiras Putinas ir jo kagėbistinė
komanda įžiūri išgalvotas
grėsmes Rusijos saugumui

Rusijos prezidentas V.Putinas pasirašė dekretą, skelbiantį, kad Rusija „laikinai“ pasitraukia iš įprastinės ginkluotės ribojimo Europoje sutarties ir dabar galės elgtis kaip tinkama, dislokuodama savo raketas ir kitą ginkluotę ne tik Kaliningrado srityje, bet ir prie visų Rusijos kaimynų sienų. Tai pateikiama kaip atsakas į padidėjusias išgalvotas grėsmes Rusijos saugumui. Pirmiausia tą neva grėsmę V.Putinas ir jo kagėbistinė komanda įžiūrėjo JAV ketinime įrengti priešraketinio skydo elementus Lenkijoje ir Čekijoje. Anot Kremliaus strategų ir ideologų, tai neregėtas amerikiečių įžeidimas, nes kėsinamasi į „teisėtus“ Rusijos interesus posovietinėje erdvėje. Kaip vienas iš tos „baisios“ grėsmės elementų – NATO plėtra, ypač Baltijos šalių tapimas Šiaurės Atlanto aljanso narėmis. O dabar, anot Kremliaus šeimininko ir armijos generolų, kėsinamasi į NATO priimti netgi Gruziją ir Moldovą, be to, nežinia, kuo baigsis įvykiai Ukrainoje, kurios prezidentas irgi yra NATO šalininkas.

Aišku, tokio V.Putino sprendimo buvo galima tikėtis. Jau daugiau kaip metai Kremliaus ideologai visais balsais šaukia, jog įprastinės ginkluotės ribojimo Europoje sutartis yra tarsi apynasris Rusijai, nes, pasirodo, dalis Europos Sąjungos ir NATO šalių nenori ratifikuoti tos sutarties. Todėl minėtos šalys, ypač Baltijos valstybės, neva turi net agresyvių tikslų ir skelbiamos Rusijos priešais, o Estija įvardijama kaip fašistinė valstybė!

Įprastinės ginkluotės sutarties nutraukimo buvo galima laukti, tiktai klausimas, kada tai įvyks. Toną dėl šios sutarties nutraukimo pirmiausia davė Kremliaus kontroliuojama Rusijos žiniasklaida, visas būrys atsargos generolų, Dūmos deputatai. To priežastis, kaip žinoma, buvo amerikiečių ketinimas įrengti savo priešraketinės gynybos sklydo elementus Lenkijoje ir Čekijoje. Pasigirdo isteriški klykavimai apie Rusijos apsupimą. Į šį chorą pagaliau įsitraukė neabejotinas V.Putino favoritas, buvęs gynybos ministras, dabar pirmasis vicepremjeras, o faktiškai antrasis žmogus valdančiojoje hierarchijoje Sergejus Ivanovas. Po įvykusio V.Putino vizito į JAV ir apsilankymo prezidentų Bušų šeimynos rančoje, tiktai naivūs žmonės galėjo tikėtis, kad Kremliaus šeimininkas taps sukalbamesnis. V.Putinas pateikė JAV prezidentui Dž.Bušui gana suktą pasiūlymą kartu kurti priešraketinį skydą ir leisti amerikiečiams naudotis Rusijos radiolokacine stotimi Gabaloje, esančioje Azerbaidžano teritorijoje. Vargu ar V.Putinas tikėjosi, kad amerikiečiai rimtai priims ir svarstys tokį pasiūlymą. Iškart buvo aišku, kad tas pasiūlymas dėl Gabalos radiolokacinės stoties bendro naudojimo tebuvo vienas iš įprastų Kremliaus propagandinių žaidimų.

V.Putino dekrete akcentuojama, kad „dėl ypatingų aplinkybių, susijusių su Rusijos Federacijos saugumu, reikia imtis neatidėliotinų priemonių. Todėl Rusija nuo šiol nustos informuoti Įprastinės ginkluotės sutarties dalyvius apie savo ginkluotę europinėje šalies dalyje ir nebepriims užsienio inspektorių. O Rusijos armijos generalinio štabo aukšti karininkai ir vicepremjeras S.Ivanovas iškart paaiškino, kad karinės pajėgos pirmiausia bus gerokai padidintos Kaukaze ir šiaurės vakaruose, t.y. Kaliningrado srityje.

V.Putino sprendimas nutraukti įprastinės ginkluotės Europoje sutartį ir grasinimai nutaikyti raketas į Europą aiškiai nuvylė Maskvai pataikavusius kai kurių Europos šalių lyderius. NATO atstovai pareiškė, kad toks Rusijos sprendimas yra žingsnis klaidinga kryptimi. O politikos specialistai tokį Maskvos žingsnį vertina kaip naujo šaltojo karo laikų sugrįžimą. Įdomu, kad tokiam V.Putino žingsniui pritarė ir vis dar Vakaruose šlovinamas buvęs pirmasis ir paskutinis SSRS prezidentas M.Gorbačiovas. Jo žodžiais tariant, V.Putino sprendimas buvo „dėsningas atsakas“ į JAV ketinimus dislokuoti priešraketinio skydo elementus Lenkijoje ir Čekijoje.

V.Putinas po derybų su JAV prezidentu Dž.Bušu pastarojo rančoje savo pasisakymą spaudos konferencijoje užbaigė šiais žodžiais: „Iš esmės kortos išdalytos. Galima pradėti žaidimą. Labai norėtųsi, kad mes žaistume vieną ir tą patį žaidimą“.

Apie kokias išdalytos Maskvos kortas kalba V.Putinas, pakankamai aišku. Tai, anot velionio JAV prezidento Ronaldo Reigano, blogio imperijos kortos. Tiktai kuo tai gali baigtis? Netgi toks imperininkas kaip Rusijos strateginių vertinimų ir analizės instituto generalinis direktorius Vagifas Guseinovas netiesiogiai įspėjo, jog, nepaisant Rusijos stiprėjimo pasaulio ekonomikoje, ji nepajėgi konkuruoti su išsivysčiusiomis pasaulio valstybėmis. O leisti išsekinti save šalies militarizacija būtų pražūtinga. V.Guseinovas nepasakė nieko nauja. Visi puikiai prisimena, kad viena iš blogio imperijos žlugimo priežasčių buvo nežabotas ginklavimasis, kurio naštos nebegalėjo pakelti ta pati imperija.

Petras KATINAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija