Tarptautinis olimpinis komitetas – Vladimiro Putino kišenėje

Rusijos prezidento V.Putino šlovintojai Rusijoje ir už jos ribų švenčia pergalę. Baigiantis antrajai jo kadencijai, nuvykęs į Gvatemalą, kur posėdžiavo Tarptautinio olimpinio komiteto vykdomasis komitetas, V.Putinas pasakė kalbą net angliškai ir prancūziškai, nors gerai moka tiktai vokiškai. Šią kalbą išmoko, kai tobulinosi dirbdamas KGB šnipu Vokietijoje. Komiteto keturių balsų dauguma nusprendė, kad 2014 metų Žiemos olimpinės žaidynės įvyks Rusijos Sočio kurorte, prie Juodosios jūros. Taigi Žiemos olimpinės žaidynės pirmą kartą įvyks buvusios SSRS teritorijoje. Be Sočio, į teisę rengti olimpines žaidynes pretendavo Pietų Korėjos miestas Pyeongčongas ir Austrijos Zalcburgas. Nors abiejuose šiuose miestuose jau seniai sukurtos puikios sporto bazės ir kitos infrastruktūros, Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) pasirinko Sočį, nors tame kurorte, be paties V.Putino vasaros rezidencijos, daugiau nieko nėra: nei kelių, nei viešbučių, nei stadionų, šiuolaikinių slidinėjimo, bobslėjaus, šuolių nuo tramplino trasų. Bet tai buvo visai nesvarbu TOK nariams. Jie keturių balsų dauguma nurungė Pietų Korėjos kandidatą. Tai nieko stebėtina, nes TOK jau seniai laikomas labiausiai korumpuota tarptautine organizacija, kurioje Maskva dar SSRS laikais turėjo didžiulę įtaką. Pakanka paminėti buvusį ilgametį TOK prezidentą ispaną Ch.A.Samarančą, kuris buvo nuolatinis Kremliaus svečias SSRS laikais, o žlugus imperijai taip ir nesugebėjo paneigti pranešimų apie jo glaudžius ryšius su Lubiankos KGB generolais. O tai, kad TOK narius šį kartą galėjo nupirkti Rusijos „Gazprom“, jau rašo viso pasaulio spauda. Juk vien Sočio, kaip Žiemos olimpinių žaidynių sotinės, reklamai Kremlius išleido mažiausiai 40 mln. dolerių, kuriuos skyrė ne kas kitas, o „Gazprom“. Kiek atiduota TOK nariams papirkti, niekas nežino. Dar daugiau, „Gazprom“ apsiėmė būti oficialiu TOK rėmėju. Kita vertus, kai kurie apžvalgininkai V.Putiną lygina su Hitleriu, kai minimas TOK, išsigandęs Vokietijos stiprėjimo, 1936 metais nusprendė Vasaros ir Žiemos olimpiadų žaidynes surengti Berlyne ir Garmiš-Partenkirchene. Pirmą kartą Žiemos olimpiada buvo surengta 1924 metais Šamonė (Prancūzija), 1928-aisiais – San Morice (Šveicarija), 1932-aisiais – Leik Pleside (JAV), 1936-aisiais – Garmiš-Partenkirchene (Vokietija), 1948 metais – San Morice (Šveicarija), 1952-aisiais – Osle (Norvegija), 1956-aisiais – Kortino d’Ampece (Italija), 1960 metais – Skvo Veli (JAV), 1964-aisiais – Insbruke (Austrija), 1968-aisiais – Grenoblyje (Prancūzija), 1972-aisiais – Sapore (Japonija), 1976 metais – Insbruke (Austrija), 1980-aisiais – Leik Pleside (JAV), 1984-aisiais – Sarajeve (Jugoslavija), 1988 metais – Kalgaryje (Kanada), 1992-aisiais – Albertvilyje (Prancūzija), 1994-aisiais – Lilehameryje (Norvegija), 1998 metais – Nagane (Japonija), 2002-aisiais – Solt Leik Sityje (JAV), 2006 metais – Turine (Italija), o 2010 metais Žiemos olimpiada įvyks Vankuveryje (Kanada). 1940-aisiais ir 1944 metais dėl Antrojo pasaulinio karo olimpiados nevyko. SSRS, o vėliau Rusija, ne kartą pretendavo surengti tiek Vasaros, tiek Žiemos olimpines žaidynes. Pavyzdžiui, 2004 metais Vasaros ir Žiemos olimpiadas pretendavo surengti Sankt Peterburgas, bet jam nepavyko patekti į oficialių kandidatų sąrašą. Mat V.Putinas dar nebuvo pertekęs naftos ir dujų doleriais, o „Gazprom“ dar nesijautė toks galingas, kad šokdintų, tiksliau, papirktų, TOK narius. V.Putinas pažadėjo Sočio žiemos olimpiadai skirti mažiausiai 12 milijardų dolerių ir faktiškai plyname lauke pastatyti vienuolika olimpinėms žaidynėms reikalingų objektų. Tarp jų atnaujinti visiškai susidėvėjusį energetikos sektorių, sutvarkyti ir nutiesti naujus kelius, rekonstruoti oro uostą, netgi nutiesti metro nuo Sočio iki Krasnaja Poliana vietovės, kur bus statomi pagrindiniai olimpiniai objektai.

Taigi V.Putinas, iškovojęs teisę surengti Žiemos olimpiadą Sočyje, ne tiktai pakėlė savo pučiamus reitingus Rusijos viduje, bet ir parodė, kad galimybė kandidatuoti į prezidento postą trečiajai kadencijai gali tapti realybe. Juk kaip be šeimininko galima surengti tokį milžiniškus pinigus kainuojantį renginį! Aišku, prie tų dvylikos milijardų dolerių neabejotinai tiesis daugelio gobšios rankos. Įdomiausia, kad tai pripažino pats V.Putinas, vos tik grįžęs iš Gvatemaloje vykusio TOK posėdžio. Jis kategoriškai ir griežtai pareiškė, kad jokiu būdu neleis išvogti tų 12 milijardų JAV dolerių, kuriuos skirs valstybė 2014 metų Žiemos olimpiadai Sočyje. V.Putinas įpareigojo Rusijos generalinę prokuratūrą jau dabar imtis priemonių, kad tie pinigai nebūtų išgrobstyti.

Yra dar vienas dalykas, rodantis TOK narių fariziejiškumą. Deklaruodami apie pagarbą žmogaus teisėms ir demokratijai, TOK suteikė teisę komunistinei Kinijai surengti 2008 metų Vasaros olimpines žaidynes Pekine. Juk TOK funkcionieriai puikiai žino, kad, jau statant olimpinius objektus, be ceremonijų iš savo namų buvo iškeldinti dešimtys, o gal ir šimtai tūkstančių žmonių, o statybose naudojamas priverstinis darbas. Apie tai TOK ne kartą įspėjo įvairios tarptautinės žmogaus teisių organizacijos. Tiktai kas iš to. Nei buvęs TOK prezidentas, laikytas Kremliaus žmogumi, Ch.A.Samarančas, nei dabartinis Žakas Rogas į tokius dalykus nekreipia dėmesio.

Dar vienas dalykas, kodėl Maskva užsimanė surengti Žiemos olimpines žaidynes Sočyje, tai sudėtinga padėtis Kaukazo regione. Kremlius nori pademonstruoti, kad Žiemos olimpiada, kaip sporto ir taikos šventė, apramins Kaukazą. Juk dabartinis Sočis ir atsirado 1838 metais, kai šioje vietoje buvo pastatytas Aleksandrijos fortas, turėjęs sustiprinti Rusijos imperijos sienas šiame regione. Dabartinį vardą Sočis gavo 1896 metais, kai buvo pastatyta gyvenvietė, pavadinta šalia tekančios upės vardu. Dabar Sočio mieste gyvena apie 400 tūkst. žmonių. O vadinamasis Didysis Sočis, jungiantis Adlerio, Lezarevo, Centrinį ir Chostino rajonus, pagal plotą užima didžiausią iš visų Rusijos miestų teritoriją.

Na, o Rusijos propagandistai, dabar šlovinantys V.Putiną, kuris rūpinasi ne tik Rusijos karine galybe, bet ir sportu, net žodeliu neužsimena, kad tie 12 milijardų dolerių, kurie bus skirti Žiemos olimpinėms žaidynėms, bus ištraukti iš paprastų mokesčių mokėtojų kišenių. Juk paties V.Putino paskelbtiems „nacionalinės svarbos projektams“, pavadintiems „Geras būstas“ ir „Sveikatos apsauga“, per artimiausius dvejus metus numatyta skirti tris kartus mažiau pinigų nei Sočio olimpiadai.

Petras KATINAS

© 2007 „XXI amžius“