Vėl Maskvos–Pekino ašis?

Petras KATINAS

Gūdžiausiais stalininio režimo metais visi sovietinių įmonių, universitetų, mokyklų, netgi vaikų darželių chorai kiekviename koncerte turėjo dainuoti pompastišką vieno Kremliaus dvaro kompozitoriaus sukurtą dainą „Maskva – Pekinas“ apie tai, kaip abi tautos po marksizmo-leninizmo vėliava žengia taikos keliu, o Stalinas ir Mao – broliai amžiams. Iširus Chruščiovo ir Mao ryšiams, ritualinę giesmę buvo įsakyta pamiršti, ir ji visiškai dingo iš chorų repertuarų. O paskutiniuoju metu Maskvos ir Pekino draugystė vėl atsinaujina. Tik vietoj Stalino – V.Putinas, o vietoj Mao Czeduno – Hu Chintao... Tiesa, prie ašies stengiamasi prijungti dar ir Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano bei Uzbekijos prezidentus.

Rugpjūčio viduryje Kirgizijos sostinėje Biškeke įvyko šių šalių, prieš šešerius metus sukūrusių Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją, vadovų susitikimas. Šios organizacijos sukūrėjai net nebando slėpti (tiesa, bando nevykusiai maskuoti), kad ji nukreipta prieš Vašingtoną, siekiant išstumti bet kokią JAV įtaką regione. O kad tą pademonstruotų, susitikimo dalyviams netoli Čeliabinsko buvo surengtos didžiulės Rusijos ir Kinijos armijų karinės pratybos. Jose taip pat dalyvavo Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano ir Uzbekijos simboliniai daliniai. Pratybas stebėjo visi prezidentai ir sutartinai gyrė Rusijos ir Kinijos ginklo galybę, kuriai esą nėra lygių pasaulyje. Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija (ŠBO) užima ne tik milžinišką teritoriją, bet, svarbiausia, jai priklauso didžiuliai ir svarbūs naftos bei dujų telkiniai Rusijoje ir buvusioje sovietinėje Vidurinėje Azijoje. Nors komunistinė Kinija ir neturi tokių energetinių telkinių, tačiau labai sparčiai auga jos ekonominė ir karinė galia. Kita vertus, šios organizacijos šalių, buvusių sovietinių Vidurinės Azijos respublikų, prezidentams, tapusiems tikrais feodalais, demokratinės Vakarų valstybės kartais papriekaištauja dėl demokratijos, laisvos žiniasklaidos nebuvimo, opozicijos persekiojimo. Tačiau tie priekaištai daugiau parodomieji, neryžtingi. Juk nenorima gadinti santykių su energetinių resursų pertekusiomis šalimis. Tuo labiau kad Kinija pasirengusi nupirkti beveik visus naftos produktus ir dujas. Geriausias to pavyzdys – neseniai įvykę Kazachstano parlamento rinkimai. Juose visas vietas laimėjo prezidento N.Nazarbajevo partija, o opozicijos atstovai negavo nė vieno mandato! Tarptautiniai stebėtojai iš Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos tokiuose rinkimuose netgi neįžvelgė jokių rimtesnių pažeidimų. Nors atskiri ESBO stebėtojai pripažino, kad nė vienoje demokratinėje pasaulio pasaulyje tokie rinkimų rezultatai neįmanomi. Tačiau bėda ta, kad Vakarų valstybės, taip pat ir JAV, nenori gadinti santykių su Kazachstano prezidentu, nors dar oficialiai nepasiskelbusiu prezidentu iki gyvos galvos, N.Nazarbajevu. Mat šis iki šiol sugeba gana sumaniai laviruoti tarp Vakarų ir Rusijos.

Biškeko ŠBO viršūnių susitikime dalyvauti, kol kas svečio teisėmis, buvo pakviestas vienos iš pagrindinių blogio ašies valstybių – Irano prezidentas Mahmudas Achmedinedžadas. Jis daug ir demonstratyviai bendradarbiavo su Rusijos prezidentu V.Putinu ir Kinijos vadovu Hu Chintao. Tai ir suprantama. Mat Teherano režimas patiria Vakarų spaudimą dėl jo vykdomos branduolinės programos, kurios tikslas pakankamai aiškus – pasigaminti branduolinį ginklą. O Rusijos ir Kinijos pozicija Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje yra aiškiai proiraniška, ir niekas negali paneigti, kad rusų specialistai Irane stato ne tiktai atominę elektrinę, bet ir padeda kurti fanatiškų Irano ajotalų taip trokštamą branduolinį ginklą. Todėl Irano prezidento dalyvavimas Biškeko susitikime aiškiai rodo, kad į šią organizaciją netrukus gali įeiti ir Iranas. Tai pasauliui nieko gero nežada. Todėl gana juokingai skamba Maskvos ir Pekino vadovų pareiškimai, kad didžiulės Rusijos ir Kinijos armijų bendros pratybos buvo skirtos kovai su terorizmu tobulinti. Juk ne kas kitas, o Irano režimas ir yra vienas iš pagrindinių islamiškojo terorizmo rėmėjų ir ginklų bei sprogmenų teroristams tiekėjų.

© 2007 „XXI amžius“