Irano revoliucijos sargybiniai veržiasi į mūšį
Didžiosios Britanijos spaudoje, ne bulvariniuose,
o labai rimtuose leidiniuose, pasirodė informacijos, kad Teherano
režimas rengiasi atidaryti antrąjį frontą Irake. Britų laikraščiai
praneša, kad dalis Irano revoliucijos sargybinių korpuso karių
jau įsiveržė į Irako teritoriją. Teigiama, kad šio įsiveržimo pagrindinis
tikslas atakuoti Irake dislokuotą britų kontingentą. Vienas iš
anglų kontingento vadų pabrėžė, kad Irano smogikai kelia didelį
pavojų. Šis anglų generolas sakė: Mes turime pakankamai įrodymų
dėl tų Irano smogikų veiksmų bei planų, tačiau Londonas kažkodėl
delsia apie tai paskelbti oficialiai.
Aišku, Irano ir Didžiosios Britanijos karinio
konflikto grėsmė kilo ne pirmą kartą. Dar pernai, kovo mėnesį, premjeras
Tonis Bleiras slapta tarėsi su karinių pajėgų ir saugumo tarnybų
vadovais apie galimybes smogti Irano kariniams objektams, Teheranui
griežtai atsisakius sustabdyti savo branduolinę programą. Rimto
ginkluoto konflikto pavojus kilo šiemet, kovo mėnesį, kai Iranas
pagrobė 15 britų jūros pėstininkų, apkaltinęs juos įsibrovus į Irano
teritorinius vandenis. Tada, nepaisant labai pesimistinių prognozių,
tiktai paskutinėmis minutėmis pavyko to pavojaus išvengti.
Be to, reguliariai pasirodo gandai, kad smūgį
Iranui rengia JAV, teigiant, jog visai ne be reikalo Persijos įlankoje
sutelktas rekordinis skaičius amerikiečių karinės technikos, taip
pat trys smogiamieji lėktuvnešiai ir mažiausiai 17 tūkst. karių.
Nuolat skelbiama, jog dar 2008 metų pradžioje Vašingtonas gali smogti
ne tiktai Irano branduoliniams objektams, pirmiausia urano sodrinimo
centrams Isfahane ir Natanze, branduolinių tyrimų centrui Arake,
bet ir Rusijos statomai Bušero atominei elektrinei. Taip pat praktiškai
visiems Irano karinės pramonės infrastruktūros objektams. Todėl
jeigu taip atsitiktų, anot vieno Vokietijos laikraščio, Artimuosiuose
Rytuose gali prasidėti mėsmalė. Tuo tarpu vienas amerikiečių komercinis
žemės palydovas aptiko didžiulių tunelių statybą Irano branduolinio
centro Natanzo apylinkėse. Šių tunelių statybos nuotraukos buvo
padarytos dar liepos pradžioje, bet paskelbtos tik dabar. Tą padarė
JAV Mokslo ir tarptautinio saugumo institutas. Ekspertai nustatė,
kad nuotraukose puikiai matomi sparčiai baigiami statyti du keliai,
kurie dingsta kalnuose. Tai neabejotinai reiškia, kad tuose kalnuose
yra įrengti tuneliai, kur įėjimai į juos kruopščiai užmaskuoti.
Todėl amerikiečių specialistai daro išvadas, jog Iranas kalnų tuneliuose
įrengė visą požemių komunikacijų tinklą. Teigiama, kad tuose požemiuose
bus paslėptos ar jau yra paslėptos branduoliniams ginklams reikalingos
medžiagos, konkrečiai, ir prisodrintas uranas. Kai kurie Pentagono
ekspertai mano, kad tuose tuneliuose jau patalpintos zenitinės ir
žemė-žemė klasės raketos.
Natanzas yra vienas iš pagrindinių Irano branduolinių
centrų. Jame veikia urano sodrinimo kompleksas, kaip ir Isfahane.
Todėl JAV labai įdėmiai seka, kas vyksta šiame komplekse. Nors JAV
kosminės akys, kariniai palydovai, nuo pat šių metų pradžios uoliai
seka tuos Irano branduolinius centrus, iki šiol nepavyko aptikti
pernelyg nieko nauja. Tai, ką nufotografavo komercinis palydovas,
laikoma dideliu laimėjimu. Oficialus JAV valstybės departamento
atstovas Šonas Makormakas atsisakė žurnalistams komentuoti, ką aptiko
komercinis palydovas. Bet leido suprasti, kad tai labai vertingi
duomenys.
Tuo tarpu Irano admirolas Ali Šamchani, kuris
yra Irano dvasinio lyderio ir faktiško valdovo ajatolos Ali Hamenėjaus
pagrindinis patarėjas kariniais klausimais, paskelbė Irano kariškiams
ir prezidentui Achmedinedžadui dar karingesnį ir grėsmingesnį pareiškimą.
Irano admirolas akcentavo ajatolos Ali Hamenėjaus paskutinį pareiškimą,
kuriame sakoma, kad Iranas nugramzdins į visišką chaosą ne tik Persijos
įlankos ir Artimųjų Rytų regioną, bet ir visą pasaulį, jeigu amerikiečiai
ir britai smogs Irano branduoliniams objektams. Mūsų armija vienu
metu paleis šimtus raketų visiems mūsų numatytiems svarbiausiems
taikiniams, akcentavo vienas iš Alacho vietininku apsiskelbęs
ajatola Ali Hamenėjus.
Petras KATINAS
© 2007 XXI amžius
|