Nenugalimosios ir legendinės ambicijos ir tikrovė
Visas Kremliaus prezidentinis štabas, Užsienio
reikalų ministerijos vadovai, jau nekalbant apie prezidentą V.Putiną
šlovinančią didžiąją dalį Rusijos žiniasklaidos, vos ne kasdien
aiškina, kodėl Rusija pasitraukė iš Įprastinės ginkluotės ir ginkluotųjų
pajėgų Europoje sutarties. V.Putino dekrete tas pasitraukimas vadinamas
moratoriumu, ir Kremlius maloningai leido pasauliui palaukti 150
dienų, kol Maskva oficialiai galutinai pasitrauks iš sutarties.
Ir ne tik todėl, kad daugelis NATO ir ES šalių, nors ir laikosi
tos sutarties nuostatų, tačiau jų neratifikavo. Pirmiausia todėl,
kad Rusijos ginkluotosios pajėgos tebėra Padniestrėje, Abchazijoje,
Pietų Osetijoje. Kita vertus, Maskva ėmė graudžiai verkšlenti, kad
NATO šalių įprastinės ginkluotės pajėgų Europoje yra kur kas daugiau
nei Rusijos. Rusijos gynybos ministerija tvirtina ir nuolat pateikia
lenteles apie tankų, šarvuočių ir artilerijos pabūklų skaičių NATO
šalyse ir Rusijoje.
Pagal Rusijos armijos generalinio štabo pateiktus
duomenis dabar Europoje yra tankų: NATO 14 693, Rusija 6 999;
šarvuočių: NATO 27 225, Rusija 9 653; artilerijos pabūklų: NATO
16 627, Rusija 5 930.
Štai, pasirodo, kokios baisios jėgos yra apsupusios
Rusiją iš visų pusių! Izvestijų dienraščio kariniai apžvalgininkai
Jekaterina Grigorjeva ir Dmitrijus Litovkinas dėl Rusijos pasitraukimo
iš Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties rašo, kad nuo 1999 metų
rudens, kai buvo pasirašyta papildoma Įprastinės ginkluotės Europoje
sutartis, visų lygių derybos dėl jos vykdymo buvo košmaras Rusijos
derybininkams ir armijos generolams.
Žinoma, Maskva absoliučiai nieko nekalba, kiek
Rusijos strateginių branduolinių raketų nutaikyta į NATO šalių ne
tik karinius objektus, bet ir miestus. Užtat giriamasi, kad šiuo
metu nenugalimoji armija sparčiai perginkluojama naujausiomis
raketomis, visokiais Topoliais ir Bulavomis, kurių skrydžių
esą negali aptikti jokie amerikiečių priešraketinio skydo radarai
bei numušti NATO raketos.
Beje, neseniai dienraštis Izvestija paskelbė
žemėlapį, išmargintą didžiulėmis juodomis strėlėmis, rodančiomis,
kur Rusijos gynybos ministerija dabar nukreips savo sausumos kariuomenės
dalinius, lėktuvus ir tankus. Didžiausia strėle, tai yra vieta,
kur bus dislokuota daugiausia kariuomenės, pažymėtas Kaliningradas.
Kiek mažesnėmis Pskovas ir Vladivostokas. Ir ne karo specialistui
visiškai aišku, kad papildomų ginkluotųjų pajėgų dislokavimas Kaliningrade
ir Pskove pirmiausia nukreiptas prieš Baltijos valstybes ir Lenkiją.
Tai, kad keliamas ažiotažas apie naujų modelių
nepažeidžiamas raketas, rodo dar vieną dalyką. Rusijos gynybos
ministerija, matyt, nelabai pasitiki savo šauktinių armija, kuri
parodė visą savo bejėgiškumą abiejų Čečėnijos karų metu. Į armiją
eina vien tiktai bėdžių, galo su galu nesuduriančių šeimų vaikai.
Visi kiti stengiasi išsipirkti visais įmanomais būdais. Kaip pažymi
Rusijos laikraščiai, pavasario ir rudens naujokų šaukimo metu kariniuose
komisariatuose prasideda tikra rugiapjūtė. Komisariatų karininkų
kišenės tiesiog pučiasi nuo tarnybos išsiperkančių naujokų, tiksliau,
jų gimdytojų pinigų.
Kad dėl sveikatos būklės išbrokuojama vis daugiau
šauktinių, rodo ir Rusijos armijos vyriausiojo mediko generolo majoro
Valerijaus Kulikovo pateikta ataskaita. Generolas pirmiausia atkreipė
dėmesį į tai, kad kasmet daugėja nuo prasto maitinimosi išsekusių
jaunuolių. Daugeliui jų dėl nuolatinio pusbadžio gyvenimo sutrikusi
virškinimo sistema. Šiemet, anot generolo V.Kulikovo, daugiau kaip
200 tūkst. naujokų nustatyta, kad jų organizmas dėl nepakankamo
ir nekokybiško maitinimosi visiškai nusilpęs ir neatsparus net menkiausiems
negalavimams. Daugiau kaip 20 tūkst. naujokų armiją reikia atšerti
ir kasmet tam skiriama daugiau kaip 100 milijonų rublių. Pernai
net 16,7 proc. šauktinių nustatyti psichikos sutrikimai. Dėl įvairių
nervų ligų nuo šaukimo atleista dar 8,8 proc. O iš viso net 36,1
proc. šauktinių dėl nepakankamo maitinimosi, įvairių ligų pastebima
psichikos ir proto sutrikimų, pažymėjo vyriausiasis Rusijos armijos
medikas generolas majoras V.Kulikovas.
Petras KATINAS
© 2007 XXI amžius
|