Kremliaus valdovas širsta

Rusijos prezidentas V.Putinas, niekada nepasižymėjęs dideliu palankumu, netgi diplomatiniu taktu Baltijos valstybių atžvilgiu, dar kartą ypač grubiai užsipuolė Lietuvą, Latviją ir Estiją pavadindamas jas „šalimis parazitėmis“, kurios tiktai ir siekia apiplėšti Rusiją. Esą jos begėdiškai pelnosi iš pigios rusiškos energijos ir nepagrįstų muitų. Tiesa, šį kartą V.Putinas prie „parazitų“ priskyrė Ukrainą ir netgi Baltarusiją.

Maskvos savaitraštis „The Moscow Times“ rašo, kad šis ir panašūs V.Putino pareiškimai pirmiausia skirti ne tiek Baltijos valstybių ar Ukrainos ir „broliškos“ Baltarusijos valdžiai ir žmonėms, kiek vietinei auditorijai, t. y. neturtingiausiems Rusijos gyventojų sluoksniams, kurie retsykiais dar išdrįsta reikšti nepasitenkinimą, kodėl nuo naftos ir dujų kone sprogstantis Rusijos biudžetas nepajėgia nors kiek apčiuopiamai padidinti pensijų, atima paskutines socialines lengvatas. Kita vertus, tai yra rinkimų kampanijos agitacijos dalis. Juk dar visiškai neaišku, ką V.Putinas pasirinks savo kandidatu būsimuosiuose prezidento rinkimuose, o gal sugalvos būdų, kaip pačiam kandidatuoti trečiajai kadencijai. „The Moscow Times“ rašo, kad Kremliaus viešųjų ryšių technologai savo pagrindine veiklos kryptimi pasirinko išgalvotų priešų ieškojimą ir „demaskavimą“. Taip pat tai, kad vienintelis, galintis sužlugdyti tų priešų užmačias, yra KGB pulkininkas V.Putinas, kaip kažkada buvo generalisimas Stalinas.

Tačiau dar vienas Baltijos valstybių užsipuolimas, sprendžiant iš Kremliaus užkulisių žinovų, dar nėra toks grubus, kaip kalbama pačioje V.Putino aplinkoje. Akivaizdu, kad Kremliaus valdovas kiek galėdamas vengia atvirai skelbti revanšistines nuotaikas ir atsiimti „nuo amžių“ Rusijos imperijai priklausiusias žemes prie Baltijos jūros. Šiaip ar taip, Lietuva, Latvija ir Estija yra ne tik ES, bet ir NATO narės, ir V.Putinas nesiryžta gadinti santykių su ES ir NATO, kurie ir taip nėra patys geriausi.

Be to, kol kas, nors ir giriamasi, kad netrukus Rusijai nebereikės naudotis Baltijos šalių uostų paslaugomis gabenant į užsienį naftą ir jos produktus, be tų uostų neapsieinama. Vien per „fašistinės“ Estijos uostus Rusija kasmet perveža apie 25 mln. tonų perdirbtos naftos produktų.

Petras KATINAS

© 2007 „XXI amžius“