Pasaulis atsisveikino su operos legenda

Lučianas Pavarotis

Šeštadienį Italija ir visas muzikos pasaulis atsisveikino su rugsėjo 6 d. mirusiu Italijos operos legenda Lučianu Pavaročiu. Dešimtys tūkstančių gedinčiųjų, tarp jų ir žinomi politikos bei pramogų pasaulio žmonės, susirinko į nedidelį Modenos miestą atiduoti paskutinę pagarbą garsiajam dainininkui. Atvyko buvęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofis Ananas, Italijos ministras pirmininkas Romanas Prodis, kultūros ir gynybos ministrai. Laidotuvių ceremonijai vadovavo Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė. Aklas italų tenoras Andrea Bočelis ir sopranas iš Bulgarijos Raina Kabaivandska giedojo per laidotuvių šv. Mišias UNESCO pasaulio paveldui priklausančioje Modenos katedroje, kurioje L.Pavarotis buvo pakrikštytas.

Penktadienį Milano „La Scalos“ operoje, kurioje per savo 40 metų karjerą žymusis tenoras pasirodė 140 kartų, jo garbei dainavo Plačidas Domingas ir Chosė Kareras. Ankstyvą šeštadienį minios žmonių susirinko į pagrindinę miestelio aikštę, kur per garsiakalbius buvo leidžiamos L.Pavaročio atliekamos arijos. Penktadienio naktį Italijos prezidentas Džordžijas Napolitanas atidavė savo paskutinę pagarbą dainininkui, teigdamas: „Norėjau asmeniškai išreikšti visų italų emocijas ir pripažinimą šio žmogaus, kuris savo balsu garsino mūsų šalį visame pasaulyje“.

Išnešant karstą Italijos oro pajėgos atliko dvigubą dešimties lėktuvų skrydį, danguje virš Modenos centrinės aikštės palikusį nacionalinių spalvų – žalios, baltos ir raudonos – pėdsaką. Ceremoniją tiesiogiai transliavo Italijos televizija, Didžiosios Britanijos televizijos kompanija BBC.

Žymusis tenoras, kurio balsas džiugino milijonus gerbėjų visame pasaulyje, mirė būdamas 71 metų savo viloje netoli Modenos.

Italų tenoras Lučianas Pavarotis buvo vienas žinomiausių vokalinių kūrinių atlikėjų, sugebėjęs operą pateikti suprantamai ir ja nesidominčiam klausytojui. „Šiandien visas pasaulis girdi jo balsą per visas radijo ir televizijos stotis. Ir tai tęsis. Tai yra jo testamentas. Jis niekada nenutils“, – sakė dirigentas Zubinas Mehta, dirigavęs L.Pavaročio suburtiems trims tenorams. P.Domingo Los Andžele paskelbtame pareiškime rašė: „Aš visada stebėjausi šituo Dievo duotu jo balso grožiu (...)“. Ch.Karero teigimu, L.Pavarotis yra „vienas svarbiausių visų laikų tenorų“, be to, jis buvęs „nuostabus draugas“. L.Pavarotis padėjo jam labai sunkiu metu, kai jis sirgęs leukemija.

1935 metais gimęs šiaurės Italijos Modenos mieste L.Pavarotis jau nuo devynerių metų pradėjo dainuoti su tėčiu vietos bažnyčios chore. Sulaukęs 19 metų, pradėjo mokytis Modenoje pas profesionalų tenorą, kuris, žinodamas prastą finansinę Pavaročio padėtį, sutiko neimti užmokesčio. Pirmieji šešeri mokslų metai apčiuopiamų rezultatų nedavė – vaikinas surengė keletą nemokamų pasirodymų nedideliuose miesteliuose.

Operos scenoje jaunasis tenoras debiutavo 1961 m. Rudolfo vaidmeniu „Bohemoje“. 1966 m. jis užkopė į Kovent Gardeno sceną Londone, dar po dvejų metų pasirodė Didžiojoje Majamio operoje (JAV). Didysis triumfas už Atlanto tenoro laukė 1972 m. vasario 17 d., kai Niujorko Metropoliteno operoje dainuodamas G.Donicečio komiškoje operoje „Režimo dukra“ jis devynis kartus be didesnių pastangų išdainavo itin aukštą natą – vadinamąją C5. Įsiaudrinusi publika po to iškvietė L.Pavarotį 17 kartų.

Devintojo dešimtmečio pradžioje atlikėjas pradėjo rengti tarptautinį L.Pavaročio vokalo konkursą. Jis pats kartu su šio jaunaisiais konkurso nugalėtojais atlikdavo kūrinius iš įvairių operų.

Didžiulio tarptautinio pripažinimo L. Pavarotis sulaukė 1990 metais, kai jo atliekama arija „Nessun Dorma“ iš Džakomio Pučinio operos „Turandot“ tapo Italijoje vykusio Pasaulio futbolo čempionato himnu. Po to jau visi trys tenorai – L.Pavarotis, Plačidas Domingas ir Chosė Kareras – pasirodė prieš futbolo čempionato finalą Romoje. Šio koncerto įrašas tapo visų laikų perkamiausiu klasikinės muzikos albumu.

Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje L.Pavarotis surengė daugybę koncertų atvirose erdvėse. Jo pasirodymas Londono Haid parke, sulaukęs 150 tūkst. žiūrovų ir transliuotas per televiziją, buvo pirmasis klasikinės muzikos koncertas šiame parke. Koncertas Niujorko centriniame parke sutraukė 500 tūkst. žmonių auditoriją, o milijonai žiūrėjo per televiziją. L.Pavarotis dainavo ir prie Eifelio bokšto, o su P.Domingu ir Ch.Kareru pasirodė dar trijuose pasaulio futbolo čempionatuose.

Sėkminga tenoro karjera neapsiėjo be kai kurių nesklandumų. Dėl dažnai atšaukiamų pasirodymų jis pelnė atsisakymų karaliaus titulą. Per aštuonerius metus atšaukęs 26 iš 41 suplanuoto pasirodymo Čikagos operoje, L.Pavarotis užsitraukė operos direktoriaus nemalonę.

Gimtojoje Modenoje dainininkas rengė kasmetinius labdaros koncertus „Pavarotti ir draugai“. Jų metu žinomi dainininkai yra rinkę pinigų Bosnijai, Gvatemalai, Kosovui, per karus nukentėjusiems vaikams, Irakui.

1998 m. jis buvo apdovanotas „Grammy“ Legendos statulėle, teikiama tik itin ypač nusipelniusiems atlikėjams.

2002 m. tenoras nutraukė beveik keturis dešimtmečius trukusį bendradarbiavimą su vadybininku Herbertu Breslinu. Šis vėliau išleido knygą „Karalius ir aš“, kurioje kritikavo L.Pavaročio vaidybą operoje, jo gebėjimą skaityti natas ir išmokti vaidmenis. Tenoras paneigė nemokantis skaityti natų, nors pripažino turintis kai kurių sunkumų.

2001 m. Jungtinių Tautų pabėgėlių komisija už pastangas renkant pinigus pabėgėliams dainininką apdovanojo Nanseno medaliu. L.Pavarotis šiam tikslui surinko daugiau nei 1,5 mln. dolerių – daugiau nei bet kuris kitas žmogus.

Asmeninis dainininko gyvenimas nebuvo tolygus. 1961 m. L.Pavarotis vedė Modenoje sutiktą Aduą Veroni, su kuria susilaukė trijų dukterų, tačiau vėliau išsiskyrė. 2003 m. tenoras vedė buvusią savo sekretorę Nikoletą Mantovani, kuri pagimdė jam dukrą Alisę.

© 2007 „XXI amžius“