Legendinis prezidentas

Petras KATINAS

JAV prezidentas Džonas Ficdžeraldas Kenedis

Amerika ir visas pasaulis paminėjo buvusio JAV prezidento Džono Ficdžeraldo, bičiulių ir priešų dažniausiai vadinto Džeku, Kenedžio 90 metų jubiliejų. Jis gimė 1917 m. gegužės 29 d. Brukline, Masačuseto valstijoje. Džonas buvo antras vaikas airių katalikų devynių vaikų šeimoje. Ši šeima per gana trumpą laiką tapo viena iš turtingiausių Jungtinių Amerikos Valstijų šeimų. Šeimos tėvas Džozefas XX a. antrojo dešimtmečio pradžioje sėkmingų spekuliacijų biržoje dėka padėjo šeimos turto, siekusio 200 mln. dolerių, pagrindus. Jis auklėjo savo vaikus siekdamas jų fizinio tobulumo ir daug dėmesio skyrė skatindamas jų protų konkurenciją. Savo ruožtu motina Roza labai mylėjo nepriekaištingą tvarką, tačiau vaikų auklėjime nereiškė jokių emocijų. Konektikuto internate Džonas mokėsi gana vidutiniškai, o studijuodamas Prinstono ir Harvardo universitetuose dažnai sirgo. Jis sirgo Adisono liga ir nuo medikamentų vartojimo kildavo naujų negalavimų. Ši ilgai slėpta liga gana dažnai sukeldavo baisius skausmus, be abejo, turėjo įtakos vykdant prezidento pareigas. Kai 1944 metais žuvo vyresnysis Džono Kenedžio brolis Džozefas, buvęs jūrų karo lakūnas, Kenedžių šeima visas viltis sudėjo į Džoną. Jis iš tiesų iš tėvo paveldėjo užsispyrimą siekiant užsibrėžto tikslo ir, šeimyninio klano palaikomas bei skatinamas, ėmėsi planingai kurti savo politinę karjerą. Pinigai, šeimos ryšiai su labai įtakingais politikais ir verslo žmonėmis padėjo Džonui užkariauti piliečių simpatijas, taip pat ir puikus jo brolio Roberto, galėjusio labai greitai surasti bendrą kalbą netgi su nesukalbamais laikytais žmonėmis, organizacinis talentas. Nė vienas XX amžiaus JAV prezidentas taip nesukeldavo visuomenės fantazijų ir taip smarkiai neveikė amerikiečių visuomenės daugumos.

Dž.Kenedžio prezidentavimas, iš pat pradžių jam vos įžengus į Baltuosius rūmus, buvo siejamas su dideliais pokyčiais ir naujovėmis. Iš tiesų buvo daug neįprasta. Pirmiausia tai buvo pirmas prezidentas, gimęs XX amžiuje, turėjęs tik 43 metus ir tapęs pačiu jauniausiu prezidentu visoje Jungtinių Valstijų istorijoje. Be to, pirmasis katalikas prezidentas Baltuosiuose rūmuose. Dž.Kenedžio komandoje taip pat buvo jauni žmonės. Vidutinis komandos narių amžius – 45-eri metai, kai jo pirmtako prezidento D.Eizenhauerio administracijoje jos narių amžiaus vidurkis buvo 56 metai. Taigi į Baltuosius rūmus išties atėjo ne tik naujas stilius, bet ir nauja dvasia.

Ypatingą dėmesį iš pat pradžių prezidentas Dž.Kenedis skyrė užsienio politikai. Čia nei Kongresas, nei Senatas nesugebėdavo palaužti jo sprendimų ir užsispyrimo.

Iš tiesų nuo pat Dž.Kenedžio prezidentavimo pradžios buvo daug krizių ir konfliktų. Ir tas krizes daugiausia organizavo ir kurstė Sovietų Sąjunga. Jaunasis JAV prezidentas puikiai suprato, kad Sovietų Sąjunga tiesiog privertė Jungines Valstijas stoti į globalinę gynybą. Todėl reikėjo parodyti stiprią valią, tvirtybę ir jėgą. Aukščiausiojo lygio susitikime, įvykusiame 1961 m. birželio 3-4 d. Austrijos sostinėje Vienoje, Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas, tuo metu įsijautęs į galingiausio pasaulio valdovo vaidmenį, rengėsi į miltus sumalti, anot vieno buvusio Chruščiovo patarėjo, tą „neapsiplunksnavusį amerikiečių vaikigalį“. Jis pranešė Dž.Kenedžiui, kad rengiasi pasirašyti separatinę taikos sutartį su vadinamąja Vokietijos demokratine respublika. Vėliau JAV prezidentas pripažino, kad jis tada nesugebėjo tinkamai atsakyti į Chruščiovo įžūlumą. O 1961 m. rugpjūčio 13 d., nepaisant JAV žvalgybos pranešimų, buvo tiesiog sukrėstas, kai buvo paskelbta apie staiga išdygusią Berlyno sieną. Tuometinės JAV vyriausybės sąmyšį parodė faktas, kad tiktai praėjus parai po šios žinios buvo paskelbtas oficialus pareiškimas. Dž.Kendis ir jo vyriausybė nusprendė pernelyg neaštrinti tarptautinės padėties, nes politinė krizė ir taip kaito kiekvieną dieną. Nors Dž.Kenedis nesitikėjo iš Sovietų Sąjungos nieko gero, tačiau tikrai nelaukė, kad Chruščiovas ir jo maršalai atgabens į satelitinę Kubą vidutinio nuotolio raketas su branduoliniais užtaisais. Amerikai iškilo pats didžiausias pavojus per visą JAV istoriją. Mat Chruščiovas Kubos diktatoriumi tapusio Fidelio Kastro „prašymu“ nusprendė parklupdyti ant kelių net Vašingtoną. Kad ir ką kalbėtume, 1962 metų spalį dėl SSRS agresyvių veiksmų vadinamosios Karibų krizės metu pasaulis buvo atsidūręs ant atominio karo slenksčio. Ir Dž.Kenedis sugebėjo, veikdamas šaltakraujiškai ir išmintingai, priversti Chruščiovą išgabenti raketas iš Kubos. Ir ne tik. 1963 metų rugpjūtį SSRS sutiko pasirašyti su JAV susitarimą dėl branduolinių bandymų dalinio uždraudimo.

Dž.Kenedis buvo nušautas 1963 m. lapkričio 22 d. Dalase, Teksaso valstijoje, kur jis lankėsi rengdamasis prezidento rinkimų antrajai kadencijai. Tragiška JAV prezidento gyvenimo pabaiga ir po penkerių metų (1968 06 06) jo brolio Roberto, irgi įsitraukusio į prezidento rinkimų kampaniją, nužudymas visame pasaulyje sukėlė labai daug diskusijų, spėlionių, netgi mitų apie Kenedžių giminę. Tie mitai nepamiršti iki šiol. Pasirodo dešimtys knygų, įvairiausių publikacijų apie tai, kas ir kodėl nužudė abu garsiosios giminės brolius, kam jie buvo pastoję kelią.

Petras Katinas

© 2007 „XXI amžius“