Jeigu karas rytoj...

Sovietinei armijai okupavus Lietuvą 1940 metų birželį, visur skambėjo ne tik garsioji rusiška „Katiušos“ daina, bet ir „Jeigu karas rytoj“. Toje dainoje buvo šlovinama nenugalimoji Raudonoji armija, kuri kilus karui bemat sumals visus savo priešus į šipulius. (1940 metais okupuotoje Lietuvoje ši daina buvo bemat perdirbta: Jeigu karas rytoj – lašinių nebus tuoj,/ Apie sviestą nėr ko ir galvoti./ Jau ir Stalinas čia su arbūzų kaše,/ Viršila mus veda į kovą...)

Ši daina skambėjo ir per visus SSRS egzistavimo metus, tebeskamba ir dabar per daugelį Rusijos radijo stočių. Na, o Rusijos prezidentui V.Putinui, savo pranešime Federaliniam susirinkimui paskelbus, kad Rusijos armija gali vienu metu kariauti ir nugalėti viename „tikrame“ ir dar keliuose lokaliniuose karuose, labai atkuto tradiciniai imperijos sergėtojai – militaristai. Ypač Rusijos generolai. Įtakingų generolų grupė paskelbė prognozes, kokiems karams turi būti pasirengusi Rusija. Be Čečėnijos, vardyta daugybė mūšių, kurie laukia Rusijos armijos. Pirmiausia – „mūšis už Krymą“. Štai kas skelbiama: šiandien tuo dar netikima, bet po kokių 10 metų negalima atmesti, kad Juodojoje jūroje gali susiremti rusų ir ukrainiečių eskadros. Maskva ir Kijevas susitarė, jog iki 2017 metų Rusijos Juodosios jūros laivynas paliks Sevastopolį. Tačiau rusų jūreiviams atsitraukti iš rusų šlovės miesto – tolygu mirčiai. Iki to laiko Ukraina gali būti jau NATO narė, ir tokiu atveju neišvengiamai stengsis išstumti Rusijos laivyną anksčiau laiko ir rengs įvairias provokacijas. Todėl galimi net ginkluoti susirėmimai. Laivuose bus paskelbta kovinė parengtis. Į konfliktų rajoną bemat atplauks turkų, amerikiečių ir britų eskadros...

...Mūšis dėl Špicbergeno

Pažvelkime į Šiaurę, į Špicbergeno archipelagą. Norvegija jau įvedė aplink jį savo 200 mylių zoną be Rusijos sutikimo. Maskva nepripažįsta tos zonos. Ten pat Rusijos geologai Barenco jūros šelfe aptiko didžiulius dujų telkinius. Štai į juos ir pretenduoja norvegai. Jie jau patruliuoja šį rajoną laivais ir lėktuvais. Rusiją labai erzina tokia padėtis. Ateityje galima numatyti, kad Rusijos Šiaurės laivyno laivai apsups šį rajoną ir įspės norvegus nedelsiant pasitraukti. Norvegai nepaklausys. Todėl jiems bus pateiktas ultimatumas. Kai tik baigsis ultimatumo terminas, rusų karo laivai atsidengs ugnį... O paskutiniaisiais mėnesiais Rusija išvystė „karą dėl Arkties“. Į kur jis veda?

...Mūšis už Baltiją

Švelniai kalbant, Rusijos ir Lenkijos santykiai nėra geri. Ypač lenkus supykdė tai, kad Rusija, apeidama Lenkiją, tiesia dujotiekį į Vokietiją Baltijos jūros dugnu. Todėl negalima atmesti, kad Lenkija gali pradėti įvairius manevrus dujotiekio tiesimo rajone. Rusijos Baltijos jūros laivynui reikės sustiprinti dujotiekio apsaugą ir vyti šalin įtartinus laivus. Todėl gali įvykti karo laivų grupių susirėmimai. Sutaikyti Maskvą ir Varšuvą tikriausiai imtis Vokietija, kuri pati suinteresuota rusiškomis dujomis, tačiau ji nenori pyktis su Lenkija.

...Mūšis dėl Padniestrės

Moldova atkakliai siekia prisijungti prorusiškai nusiteikusią Padniestrę, todėl stiprina savo karinę galią padedama NATO. Moldovos „Pentagonas“ jau parengė kairiojo Dniestro kranto okupacijos planą. Kišiniovas vis garsiau reikalauja išvesti iš Padniestrės Rusijos kariuomenę. Moldavų armija gali imtis atkurti „teisingumą“. Rusijos grupuotė (kaip ir 1992 m.) bus priversta duoti atkirtį agresoriui. Lokalinė priešprieša gali užsitęsti ilgai, nes Moldovą palaiko Rumunija (negalima atmesti ir Ukrainos). Rusijos karinei vadovybei liks viena – atidaryti ginkluotės sandėlius ir išdalyti ginklus padniestriečiams. Atsiras ir savanorių, kurie ateis iš Rusijos. Visa tai sunku įsivaizduoti. Moldova pasitrauks, bet Rusijos taikdarius pakeis JT „mėlynieji šalmai“. Konfliktas vėl bus užkonservuotas.

...Mūšis dėl Kaukazo

Gruzijos gynybos ministras Okruašvilis pažadėjo atsistatydinti, jeigu iki 2007 m. sausio 1 d. jo armija neužims Pietų Osetijos. Bet tam Gruzijos armijai reikės turėti reikalų su Rusijos taikdariais Cchinvalyje. Ir jie ne apelsinais atsimušinės. Taip pat vargu ar rusai leis M.Saakašviliui sumušti Abchazijos savanorius. Jeigu gruzinų armija imsis pavergti osetinus ir abchazus, Maskva gali duoti nepasiduodančioms respublikoms ginklų. O iš Rusijos Šiaurės Kaukazo ateis savanoriai. Kils ilga ir neprognozuojama priešprieša.

...Mūšis už Tolimuosius Rytus

Dar vienas konfliktas gali kilti tarp Rusijos ir Kinijos. Ypač tuo atveju, jeigu kinai ir toliau „tyliai okupuos“ Tolimuosius Rytus. Tokiu atveju gali kilti atviras konfliktas tarp Maskvos ir Pekino. Pretekstas tam konfliktui gali būti masinė kinų, neteisėtai įsikūrusių pasienio rajonuose, deportacija. Kinai nenorės pasitraukti ir privers rusus panaudoti jėgą.

...Mūšis dėl Kurilų

Rusijai gali iškilti dar vieno lokalinio susirėmimo pavojus. Tai Pietų Kurilų salos, kurias Japonija nuolat reikalauja grąžinti. Japonų žemėlapiuose Kurilai jau seniai vaizduojami kaip Japonijos teritorija. Japonai reguliariai vykdo komandines štabų pratybas dėl salų užėmimo. Negalima atmesti, jog japonai gali staiga išmesti desantą ir su aviacijos pagalba greitai užimti Kurilus ir įsitvirtinti salose. Tam, kad juos iš ten „išrūkytų“, reikės panaudoti didelę grupę Ramiojo vandenyno karinio laivyno laivų ir desantines pajėgas. Bet jeigu JAV palaikys Japoniją (kas labai tikėtina), Rusija greičiausiai nutrauks karines operacijas ir vėliau, deja, pati ilgai vis reikalaus grąžinti Kurilus.

Taigi tokios galimų lokalinių „mūšių“ prognozės. Be jų, dar prognozuojama, kad Rusijos armijai reikės ginti vieną pagrindinių Maskvos sąjungininkų Kazachstaną nuo vietinių islamistų bei Tadžikistaną – nuo Afganistano talibų gaujų. Gali taip pat prireikti padėti Armėnijai, jeigu Azerbaidžanas sugalvos atsiimti Kalnų Karabachą. Tad „lokalinių karų“, apie kuriuos kalbėjo V.Putinas savo metiniame pranešime, – ne vienas ir ne du. Ir visus juos gali išprovokuoti ne gruzinai, japonai ar norvegai, o pati Maskva, kurios generolai tiesiog nerimsta savo kailyje.

Petras Katinas

© 2007 „XXI amžius“