Kremliaus lapino vingiai

Naujasis Rusijos premjeras Viktoras Zubkovas – realus kandidatas į V.Putino įpėdinius Reuters nuotrauka

Žinomas Rusijos politologas Borisas Sokolovas žiniasklaidoje paskelbė savo samprotavimus apie tai, kas vyksta Kremliaus politinėje virtuvėje. Pasak jo, pagrindinė šio politinio sezono intriga, atrodo, jau artėja prie pabaigos – paskyrus premjeru Viktorą Zubkovą operacija „Įpėdinis“ jau lyg ir baigiasi. Aišku, dideliam viso būrio prognozuotojų nusivylimui, kad jų prognozės dėl V.Putino įpėdinio neišsipildė. Tačiau dalis vis tiek tvirtina, kad Kremliaus „lapinas“ V.Putinas, skirdamas V.Zubkovą premjeru, o kartu lyg ir savo įpėdiniu, siekia tiktai pridengti tikrąjį įpėdinį. Pirmiausia pirmąjį vicepremjerą Sergejų Ivanovą ar net iš jo gynybos ministro portfelį perėmusį Anatolijų Serdiukovą. Pastarasis, tiesa, praėjusią savaitę atsistatydino. Vienas iš atsistatydinimo motyvų, bent jau taip užsimenama, – A.Serdiukovas yra naujojo premjero V.Zubkovo žentas. Tiesa, sunku suvokti, kam V.Putinui reikia nukreipti dėmesį nuo tikrojo įpėdinio,ypač tada, kai iki rinkimų teliko pusmetis. Politikos specialistų nuomone, tai optimalus laikotarpis, per kurį būtų galima sukurti pakankamą politinį „piarą“ naujajam Kremliaus valdovui. Tai, kad apie V.Zubkovą ne tik Rusijoje, bet ir užsienyje beveik nieko nežinoma, atrodo, V.Putino pernelyg nejaudina. Juk ir 1999 metais patį V.Putiną žinojo labai nedaug kas.

Tuo tarpu ta skuba, paskiriant V.Zubkovą premjeru, kaip ir jo pirmieji pareiškimai – iš esmės pakeisti vyriausybės sudėtį ir jos darbo struktūrą, taip pat prisipažinimas, kad jis sieks prezidento posto, „jeigu sėkmingai pasirodys premjero poste“, – lyg ir patvirtina tai, kad įpėdinis jau pasirinktas. Juk keisti tokį patogų technokratą kaip buvusį premjerą M.Fradkovą, kuris neva dėl progresuojančio diabeto esą seniai prašė atsistatydinimo, vargu ar vykęs pasiteisinimas. Juk į pagalbą M.Fradkovui buvo mesti artimiausi V.Putino patikėtiniai S.Ivanovas ir D.Medvedevas. Akivaizdu, kad V.Putinas visiškai įsitikinęs V.Zubkovo lojalumu. Juk V.Putinui svarbiausia, kad jo įpėdinis būtų absoliučiai paklusnus, niekada nepakištų „kiaulės“ savo geradariui ir suteiktų galimybę V.Putinui toliau vaidinti svarbų vaidmenį valstybės politikoje. Anot vieno Maskvos laikraščio: „Vladimiras Vladimirovičius nė kiek neabejojo Viktoro Aleksejevičiaus ištikimybe ir lojalumu“. Nors V.Zubkovas daug kam nežinomas, tačiau jo ankstesnės pareigos buvo gana solidžios, nors ir nereklamuojamos. Juk tai jo tarnyba sekė visus finansinius srautus Rusijoje. Teigiama, kad tik jo dėka pavyko susidoroti su galinga „Jukos“ naftos kompanija, o jos vadovas M.Chodorkovskis buvo pasodintas į kalėjimą, Jo indėlis susitvarkant su kitais Kremliui neįtikusiais oligarchais – irgi nemažas. Be to, Viktoras Zubkovas yra geras asmeninis Valstybės Dūmos pirmininko Boriso Gryzlovo bičiulis ir todėl visa ši trijulė – Putinas – Zubkovas – Gryzlovas – sukuria stabilią valdžios konstrukciją.

Žinoma, greičiausiai V.Putinas, ir nebūdamas prezidentu, išlaikys toje valdžios konstrukcijos sistemoje dominuojančią įtaką. V.Putino sukurtoje „valdomos demokratijos“ sistemoje tokį scenarijų numatyti ir vykdyti visiškai nesunku. Ta sistema jau absoliučiai nebijo jokių rinkimų, nes puikiai išmoko gauti juose tokius rezultatus, kokių reikia. Tokias sistemas įmanoma sugriauti tiktai dviem būdais: arba kokiomis nors „oranžinėmis“ ar „tulpių“ revoliucijomis, arba pasinaudojant konfrontacija tarp įvairių įtakingų valdžios grupuočių. Tačiau nei vieno, nei kito, bent jau numatomoje ateityje, Rusijoje tikrai neatsitiks.

Dabar V.Zubkovą iš tiesų galima vertinti kaip realų kandidatą į V.Putino įpėdinius. Aišku, jeigu jis nepadarys kokių nors grubių klaidų būdamas premjeru, bent jau iki Dūmos rinkimų. Tačiau jau vadinamas Kremliui pavaldžioje žiniasklaidoje vardu ir tėvavardžiu Viktoras Aleksejevičius yra iš tiesų gana patyręs technokratas, o ir valdžios aparato pokiliminiuose žaidimuose toli gražu ne naujokas.

Dabar politologai ir apžvalgininkai jau spėlioja apie pokyčius, kurie galėtų įvykti V.Zubkovo prezidentavimo laikotarpiu. Dauguma prieina išvados, kad jokių bent kiek rimtesnių permainų, palyginus su V.Putino era, sulaukti nėra vilties. Tiesa, atsirado tokių, kurie išmąstė, kad V.Zubkovas ilgai dirbo Sankt Peterburge kartu su V.Putinu ir tebėra su juo glaudžiai susijęs, bet gimimo vieta (Uralas) sieja jį su buvusiu prezidentu Borisu Jelcinu. Iš to daromos prielaidos, kad V.Zubkovas gali pakoreguoti Rusijos politiką kai kuriais B.Jelcino laikų valdymo metodais. Tačiau tai – tiktai iliuzijos: Kremliuje jau tvirtai įsigalėjo visa kagėbistinė ir imperinė publika, kurios nebuvo B.Jelcino laikais.

Tiesa, girdint Vladimiro Vladimirovičiaus (Putino) ir Viktoro Aleksejevičiaus (Zubkovo) šlovinimus galima prisiminti ne taip jau senus laikus, kai mokyklos, darbo kolektyvai buvo varomi žiūrėti „dokumentinio“ filmo „Mūsų Nikita Sergejevičius“. Ir kuo tas baigėsi pačiam Nikitai...

Petras KATINAS

© 2007 „XXI amžius“