Čečėnijos parlamento pirmininko nužudymas
Ruslanas Alichadžijevas Čečėnijos parlamento pirmininku
buvo išrinktas 1997 m. sausio mėn. rinkimuose, kurių rezultatus
oficialiai pripažino tarptautinių stebėtojų (ESBO, ET) komisija
ir Rusijos valdžia.
1999 m. prasidėjus Rusijos karui prieš Čečėniją
R.Alichadžijevas karo veiksmuose nedalyvavo. Mūsų turimomis žiniomis,
jis buvo susitaręs su prezidentu A.Maschadovu, kad vykdys Parlamento
vadovo pareigas, tarsis su Rusija dėl karo veiksmų sustabdymo, teisiškai
atstovaus valdžiai. Tuo reikalu jis ieškojo kontaktų ir darė pareiškimus.
Kadangi Rusijai nepavyko priversti R.Alichadžijevą savo noru pereiti
į jų pusę, atsisakyti parlamentaro priesaikos, buvo nuspręsta jį
nužudyti, nes apkaltinti jį kariavus nebuvo jokios galimybės.
Karo pradžioje (nuo 1999 m. spalio) jis viešai
gyveno savo gimtinėje Šali gyvenvietėje ir Rusija jo kone 8 mėnesius
nelietė. 2000 m. gegužės 15 d. jo namą apsupo dviem šarvuočiais
atvykę kaukėti automatininkai. Virš namo skraidė sraigtasparnis.
Rusų kariškiai suėmė R.Alichadžijevą, penkis jo kaimynus, surišę
rankas ir užrišę akis, išvežė į Rusijos karinę bazę Chankaloje.
Po kelių dienų kaimynus paleido, o apie R.Alichadžijevą iki šiol
nieko nežinoma.
2000 m. gegužės 25 d. spaudos konferencijoje Rusijos
kariuomenės vyriausiojo štabo viršininko pavaduotojas generolas
Valerijus Manilovas pranešė, kad per specialiąją operaciją Čečėnijoje
suimta keletas žinomų lauko vadų, tarp jų ir R.Alichadžijevas.
Rugsėjo mėnesį Valstybės Dūmos klausymuose generalinio prokuroro
pirmasis pavaduotojas Jurijus Biriukovas tai neigia, sakydamas,
kad kariškiai R.Alichadžijevo nesulaikę. Šali rajono prokuratūra
iškėlė baudžiamąją bylą dėl R.Alichadžijevo pagrobimo.
2001 m. kovo mėn. R.Alichadžijevo motina Zura
Strasbūro Žmogaus teisių teismui pateikė skundą Rusijai dėl sūnaus
nužudymo. Žmogaus teisių teismas prioritetiškai bylos nenagrinėjo.
Tik 2004 m. rugsėjo mėnesį teismas priėmė bylą įvertinti. Rusija
oficialiai paaiškino, kad ji nežinanti, kur dingo R.Alichadžijevas.
2005 m. teismas nusprendė bylą priimti nagrinėti.
2007 m. liepos mėnesį teismas paskelbė 25 puslapių
sprendimą, kuriame nurodoma, kad motinos Zuros ir sūnaus Ruslano
atžvilgiu buvo pažeista Europos žmogaus teisių konvencija teisė
į gyvybę, laisvę, asmeninį neliečiamumą ir teisė į efektyvią teisinę
gynybą. Teismas pripažino, kad nesant jokių žinių apie kareivių
pagrobtą R.Alichadžijevą, jis laikomas žuvusiu.
Rusijos elgesys motinos Zuros atžvilgiu buvo įvertintas
kaip nežmoniškas. Motina Zura 2006 m. vasario mėn. nuo infarkto
mirė, todėl jai priteista moralinė žala 40 tūkst. eurų ir 3150
eurų bei 1000 svarų sterlingų teismo išlaidų atiteks parlamento
pirmininko našlei Zaret.
2007 m. liepos mėn. Čečėnijos kolaborantinis prokuroras
Valerijus Kuznecovas Europos teismo sprendimą pavadino skubotu,
nes jie 7 metus R.Alichadžijevo dingimo bylą tiria ir ištirs.
Šis teismas patvirtina, kad Rusija vykdė ir tebevykdo
kolonijinį karą ir naikinimo politiką Čečėnijoje.
Kalbėti apie Rusiją kaip teisinę valstybę nėra
teisinio, politinio ir moralinio pagrindo. Rusijos skelbiama antiteroristinė
operacija Čečėnijoje prieš tarptautinį terorizmą yra paprasčiausias
melas ir apgaulė. Tai patvirtina ir Strasbūro žmogaus teisių teismas,
nereikalavęs iš besikreipiančių pirmiausia pereiti nacionalines
teisines instancijas jų paprasčiausiai šiandien Čečėnijoje nėra,
fiktyviomis institucijomis negalima pasitikėti, nes tai būtų pasityčiojimas
iš teisingumo.
Pastaba. Šešeri metai bylos nagrinėjimui per
ilgas laikotarpis, priteista suma per maža. Už Kuveito kare žuvusįjį
JTO Kompensacijos komisijos buvo numatyta 100 tūkst. dolerių kompensacija.
Bet čia vis dėlto Rusija!
Algirdas Endriukaitis
© 2007 XXI amžius
|