Naujosios elektrinės ateitis dar neaiški
Naujieji politikų ir valdžios atstovų pareiškimai
kelia abejones dėl būsimos keturšalės atominės elektrinės Lietuvoje
statybos. Naująją jėgainę statys Nacionalinis investuotojas, o strateginiai
partneriai bus Latvijos, Lenkijos ir Estijos investuotojai. Praėjusį
ketvirtadienį Lietuvos ūkio ministras Vytas Navickas pareiškė, kad
apie naujų valstybių dalyvavimą naujos atominės jėgainės statybos
projekte nediskutuojama, tačiau tuo metu Baltarusijos premjeras
Sergejus Sikorskis, grįžęs iš vizito Vilniuje, teigė, jog Baltarusija
turi teisę kelti klausimą dėl dalyvavimo naujos jėgainės projekte.
Baltarusijos pusei turi būti suteikta teisė dalyvauti projekte,
į kurį dabar įsitraukusios Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija,
sakė Baltarusijos premjeras. Tokią savo šalies valdžios poziciją
Sergejus Sidorskis paaiškino tuo, jog naujoji jėgainė bus statoma
šalia Baltarusijos sienos, prie Drūkšių ežero, kurio 40 proc. priklauso
Baltarusijai. Anot S. Sidorskio, Baltarusijos dalyvavimo naujos
atominės jėgainės projekte klausimas buvo aptartas su Lietuvos valdžia.
Šiuo klausimu radome bendrą kalbą. Su Gediminu Kirkilu sutarėme
sudaryti bendrą darbo grupę ekonomikos ministerijų lygyje, teigė
Baltarusijos vyriausybės vadovas. Tokią Lietuvos poziciją patvirtina
ir Premjeras susitikimo su Baltarusijos premjeru dieną Gediminas
Kirkilas Žinių radijui sakė, kad Baltarusija ir Lietuva yra sąjungininkės
energetikos srityje. Esą į Rusijos nemalonę patekusi Baltarusija
yra ne oponentė, o greičiau Lietuvos sąjungininkė energetikos srityje.
Žinių radijui G.Kirkilas taip išsakė naują problemos variantą:
Gal mes labiau sąjungininkai, nes Baltarusija taip pat patiria
spaudimą ir kainų, ir dujų, ir kt. Taip pat ji turi problemų dėl
naftos tiekimo. Yra planų, jie vakar pateikė kai kuriuos pasiūlymus.
Aš manau, kad viena sritis, kur mes, kaip kaimynai, neišvengiamai
susiję, nes iš esmės tranzitiniai vamzdžiai eina per Baltarusiją.
Kitas dalykas yra tai, kad mes turime bendrą ežerą, ties kuriuo
jau dabar yra elektrinė ir ties kuriuo bus statoma naujoji, todėl
šiuo klausimu mes turime nemažai bendrų problemų.
Kaip minėta, Lietuvos ūkio ministras Vytas Navickas
paneigė žinią, kad Baltarusija išsakė norą prisijungti prie naujos
atominės elektrinės statybos. Vakar kalbėjausi su Baltarusijos
žurnalistais. Jie domėjosi, kokie mūsų ryšiai su baltarusiais elektros
srityje. Taip pat domėjosi, koks galėtų būti bendradarbiavimas statant
naująjį reaktorių. Atsakiau, kad viskas jau nuspręsta ir kad jau
esame pasirinkę partnerius šiame raidos etape ir apie naujų valstybių
dalyvavimą niekas nediskutuoja, sakė V. Navickas. Tiesa, jis
pridūrė, kad su oficialiais Baltarusijos asmenimis nebuvo susitikęs.
G.Kirkilas dieną iki susitikimo su Baltarusijos
premjeru pareiškė, jog Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija susitarimą
dėl naujos atominės jėgainės statybų galėtų pasirašyti jau šią savaitę.
Iki šiol teigiama, kad nauja atominė elektrinė galėtų pradėti veikti
apie 2015 m. Pagal galimybių studijos rezultatus, ji kainuos nuo
2,5 iki 4 mlrd. eurų. Tačiau dabar teigiama, kad elektrinė gali
būti pastatyta vėliau ir kainuoti brangiau.
Praėjusios savaitės pabaigoje kilo dar didesnių
neaiškumų dėl naujosios atominės elektrinės statybos. Lietuvoje
viešėjęs Lenkijos ekonomikos ministras Piotras Vozniakas pareiškė,
kad viena iš sąlygų yra Lenkijos dalyvavimas naujos atominės elektrinės
statybose Lenkijai užtikrinant 1200 megavatų jos pagaminamos elektros
energijos. Lenkijos ekonomikos ministro teigimu, Lenkijai reikia
1200 megavatų elektros, o su dideliu skausmu 1000 megavatų.
Negaudama tokio energijos kiekio, Lenkija elektros jungčių su Lietuva
neskubins ir nespartins tol, kol nesulauks konkretaus atsakymo.
Be šio elektros tilto Lietuva techniškai negali įsijungti į vienalytę
europietišką energetinę UCTE sistemą, ir tai sudarytų sunkumų Lietuvai
energetikos srityje.
Baltijos šalys yra užsibrėžusios tikslą prie UCTE
prisijungti iki 2015 metų, o elektros tiltas su Lenkija, optimistiniais
vertinimais, galėtų būti pastatytas 2012 metais, tačiau kai kurie
specialistai mano, kad tai gali užtrukti iki 2015 metų. Reaguodami
į šiuos oficialių Lenkijos pareigūnų pareiškimus Lietuvos vadovai
prezidentas Valdas Adamkus ir premjeras Gediminas Kirkilas atšaukė
penktadienį numatytus oficialius susitikimus su Vilniuje viešėjusiu
P.Vozniaku.
Oficialiai susitikimo atšaukimo premjero atstovai
nekomentavo, tačiau, neoficialiomis žiniomis, susitikimai su Lenkijos
ūkio ministru atšaukti būtent dėl kaimyninės šalies atstovų pareiškimų,
jog nesutarus dėl trečdalio naujosios atominės elektrinės elektros
Lenkijai, strigs ir elektros tilto su Lietuva projektas. Lietuvos
Prezidentas stebisi Lenkijos ūkio ministro pareiškimu, kad Lenkijai
negavus norimo elektros kiekio iš naujos atominės elektrinės, bus
vilkinamas elektros tilto su Lenkija projektas. Juk V.Adamkus vos
prieš dvi dienas viešėdamas Lenkijoje tarėsi su Lenkijos prezidentu
energetikos, taip pat ir naujos atominės elektrinės statybos klausimais
ir sutarė, kad visas projektas bus užbaigtas. Kaip minėjau, kad
ministras bus Vilniuje prieš pačią Vilniaus konferenciją, ir užbaigsime
reikalingus klausimus. Taigi čia man staigmena, bet aš tikiuosi,
kad mano susitarimas su Lenkijos prezidentu galioja ir mes tą klausimą
baigsime per keletą dienų, ir Vilniuje per konferenciją elektros
tilto klausimas bus pasirašytas, Žinių radijui sakė V.Adamkus.
Tačiau Lietuvos prezidentas nemano, kad Lenkijos
ministro pareiškimas sutrukdys šią savaitę rengiamai energetikos
konferencijai. Spalio 10-11 dieną Vilniuje vyksiančiame tarptautiniame
energetikos forume tikėtasi pasirašyti susitarimą dėl bendros įmonės
steigimo tilto statyboms. Tilto statybos galėtų kainuoti apie 1
mlrd. eurų. Naujos jėgainės planuojama galia 3200-3400 megavatų.
Dėl Lenkijos reikalavimo gauti trečdalį naujos atominės pagaminamos
elektros dar nėra pasirašytas keturių šalių komunikatas dėl jėgainės
statybos. Lietuva kartu su Estija, Latvija ir Lenkija naują atominę
jėgainę tikisi pastatyti iki 2015 metų, tačiau jau dabar pasirodo
pranešimų, kad ji gali vėluoti.
Reaguodama į Lenkijos ūkio ministro reikalavimus,
Lenkijos žiniasklaida prabilo apie galimą santykių krizę su Lietuva.
Ar tai Varšuvos ir Vilniaus santykių krizė? klausė Lenkijos
komercinė televizijos stotis TVN 24. Atominis skandalas Vilniuje
taip šeštadienį rašė dienraštis Gazeta Wyborcza. Laikraštis
pabrėžė, kad Lenkijos ūkio ministras šantažuoja lietuvius energetinėse
derybose.
Prancūzijos Respublikos prezidentas Nicolas Sarkozy
apgailestaudamas pranešė, kad negalės dalyvauti Vilniaus energetikos
saugumo konferencijoje dėl jo vizito į Rusiją. Apie tai jis informavo
telefonu kalbėdamas su Lietuvos Respublikos prezidentu V.Adamkumi.
Šiame svarbiame Vilniaus forume vienai didžiausių Europos Sąjungos
valstybių atstovaus antras pagal rangą Prancūzijos Vyriausybės pareigūnas
Prancūzijos valstybės ministras, ekologijos ir tvaraus planavimo
bei plėtros ministras Jean-Louis Borloo. Prancūzijos prezidentas
pažymėjo, kad Prancūzija palaiko Lietuvą ir mūsų valstybės poziciją.
© 2007 XXI amžius
|