Gruzija rengiasi į NATO

Iš visų pusių Maskvos puolama Gruzija žengė dar vieną labai svarbų žingsnį jos kelyje į Šiaurės Atlanto aljansą. NATO Parlamentinės Asamblėjos Saugumo ir gynybos komitetas pritarė Estijos delegacijos parengtai rezoliucijai, kurioje Tbilisiui bus perduotas veiksmų planas dėl prisijungimo prie Aljanso.

Gruzijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Kota Gabašvilis pabrėžė, jog tai yra labai svarbus dokumentas rengiantis į NATO. „Mums užduoti konkretūs uždaviniai, kurie turės būti išspręsti prieš įstojimą į Aljansą. Kitas etapas bus jau tiesioginė stojimo į NATO procedūra“.

Estijos pasiūlymą vienbalsiai palaikė NATO Parlamentinė Asamblėja. Galima priminti, jog neseniai Gruzijoje lankęsis NATO generalinis sekretorius Japas de Hopas Scheferis susitiko su Gruzijos parlamento pirmininke Nino Burdžanadze. Po susitikimo pats NATO generalinis sekretorius ir aukščiausieji Gruzijos politikai išreiškė įsitikinimą, jog Gruzija netrukus taps pilnateise NATO nare. Toks optimizmas visiškai suprantamas, bet gal kiek per ankstyvas. Pirmiausia, NATO Parlamentinės Asamblėjos priimtoje rezoliucijoje kalbama apie pasirengimą stojimui, būtinus atlikti „namų darbus“, o ne apie sprendimą pradėti Gruzijos priėmimo į Aljansą procedūrą. Tačiau pakankamai akivaizdu, jog Estijos pasiūlytos rezoliucijos priėmimas yra svarbus konkretus žingsnis, politinis sprendimas, atspindintis NATO politiką Gruzijos atžvilgiu. Pirmiausia todėl, kad NATO vadovybė, o ypač pagrindinė NATO narė – Jungtinės Amerikos Valstijos, yra įsitikinę, jog šiuo metu dėl grubiausio Rusijos spaudimo Gruzijai labai reikalinga demokratinio pasaulio parama. Pirmiausia – moralinė. Pagal galimybes, ta parama teikiama ir dabar, bet faktiškas pakvietimas į NATO yra svarbi tokio palaikymo išraiška.

Kita vertus, šiam Gruzijos priėmimo į Aljansą planui vieningai pritaria visos NATO priklausančios valstybės. Todėl dabar viskas (arba beveik viskas) priklausys nuo pačios Gruzijos, kaip ji sugebės įvykdyti NATO parengtą stojimo planą. Reikia pasakyti, kad šis planas pakankamai griežtas ir reiklus. Jame yra daugybė kriterijų, kuriuos būsimoji NATO narė privalo įvykdyti karinės infrastruktūros srityje. Pakankamai daug reikalavimų, susijusių su komunikacijų vystymu, transportu, kariniu biudžetu. Būtina pažymėti, kad NATO yra nepriklausoma organizacija, kuriai niekas negali įsakyti, kada ir kokiomis sąlygomis priimti valstybę į savo gretas. Žinoma, egzistuoja standartiniai reikalavimai ir pozicija, tačiau jie gali kisti priklausomai nuo konkrečios situacijos. Todėl, kaip pareiškė Vašingtono gynybos informacijos Rusijos ir Azijos programų centro direktorius Nikolajus Zlobinas, jis yra įsitikinęs, kad Gruzijai stojimo į NATO sąlygos bus kitokios nei Vakarų Europos šalims. Pirmiausia todėl, kad Rusija daro viską, kad pakenktų Gruzijai visose srityse, taip pat ir tarptautinėse organizacijose ir netgi NATO štabuose. Todėl, anot N.Zlobino, kuo daugiau Rusija priešinsis Gruzijos stojimui į NATO, tuo labiau pačioje Gruzijoje ir NATO vadovybėje stiprės įsitikinimas, kad Gruzija privalo turėti rimtą atsvarą Maskvos puolimui. Tiesa, sprendžiant iš Kremliaus pozicijos, Rusija tikisi, kad dabartinės Vašingtono administracijos šimtaprocentinis Gruzijos palaikymas baigsis, kai JAV bus išrinktas naujas prezidentas vietoj Džordžo Bušo, kuris ne kartą akcentavo, kad Gruzija privalo būti priimta į NATO. Bet sprendžiant iš galimų kandidatų į JAV prezidentus, tiek respublikonų, tiek demokratų, pasisakymų, politika Gruzijos, atsidūrusios Rusijos politinių ir ekonominių atakų taikinyje, atžvilgiu nepasikeis. Tačiau Gruzijos vadovai, konkrečiai prezidentas Michailas Saakašvilis, siekia, kad Gruzija taptų Šiaurės Atlanto aljanso nare dar prezidentaujant Džordžui Bušui. Tai ir suprantama. Dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas jau ne kartą įrodė, kad jis be jokių kompromisų stovi Gruzijos pusėje ir ne kartą oficialiai išreiškė savo paramą Tbilisiui, o ypač prezidentui M.Saakašviliui.

Tačiau negalima pamiršti vieno gana svarbaus dalyko. Maskva viską daro, siekdama sutrukdyti Gruzijai tapti NATO nare. Tuo labiau kad susitikimuose su Rusijos atstovais NATO vadovybė nuolat akcentuoja, kad Aljanso santykiai su Rusija turi prioritetinę reikšmę. Todėl, anot vieno Gruzijos parlamentaro, nederėtų pulti į euforiją dėl palankios NATO Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Gruzijos atžvilgiu. Juolab kad kai kurios, ypač kairiųjų valdomos NATO šalys, nors ir balsavusios už Estijos parengtą rezoliuciją, lemiamu momentu gali pasiduoti Maskvos įtakai.

Petras KATINAS

© 2007 „XXI amžius“