Prancūzų praregėjimas

Prancūzijos vyriausybė, aktyviai palaikoma prezidento N.Sarkozy, toliau imasi priemonių apriboti nelegalią imigraciją, kuri iš tiesų įgavo grėsmingą pobūdį. Dar rugsėjo mėnesį Nacionalinis susirinkimas pritarė įstatymui, kuriuo gerokai sugriežtinamos imigrantų įvažiavimo į Prancūziją taisyklės. Ypač tiems, kurių giminės jau gyvena Prancūzijoje, bet gimė svečiose šalyse. Pagal šį įstatymą, visi, siekiantys atvykti gyventi į Prancūziją, remiantis šeimų susivienijimo taisyklėmis, dabar dar būdami savo šalyse privalės išlaikyti prancūzų kalbos mokėjimo testus bei įrodyti, kad gali susikalbėti prancūziškai. Kviečiančioji pusė turės pateikti pažymas, kad jų pajamos yra ne mažesnės kaip 1279 eurai per mėnesį.

Bet svarbiausiame naujojo imigracijos įstatymo straipsnyje nurodoma, jog nuo šiol Prancūzijos valdžios atstovai iš siekiančio atvykti į šalį turi teisę pareikalauti atlikti genetinius tyrimus ir įrodyti, kad kviečiamas asmuo tikrai yra kviečiančiųjų šeimos narys ar artimas giminaitis. Vis dėlto, nežiūrint į tai, kad valdantieji, vadinamieji golistai, turi daugumą abiejuose parlamento rūmuose, jiems teko eiti į kompromisą ir sušvelninti įstatymo nuostatas dėl imigracijos. Nuspręsta, kad DNR testai bus privalomi tiktai tais atvejais, jeigu giminystę įrodantys dokumentai yra dingę arba iškilus abejonėms, jog tie dokumentai yra padirbti. Toks sušvelninimas buvo pasiektas kategoriškai reikalaujant užsienio reikalų ministrui socialistui Bernarui Kušneriui. Tiesa, ir jam teko nusileisti dėl DNR testų, nes anksčiau jis pats ir jo socialistų partiečiai visomis išgalėmis priešinosi šiam reikalavimui, nes šis esą pažeidžia tradicinės prancūzų demokratijos principus. Tiesa, į įstatymą buvo įtrauktas straipsnis, skelbiantis, kad genetinės ekspertizės reikalavimas įvedamas kaip eksperimentas ir kol kas galios iki 2010 metų. Po to parlamentas privalės vėl svarstyti šį klausimą.

Valstybių, kurių piliečiams bus pritaikoma naujoji įvažiavimo į Prancūziją procedūra, sąrašą savo dekretu patvirtins prezidentas. Bet jau dabar visiškai aišku, kad į tą sąrašą pateko faktiškai visos Afrikos valstybės. Vien todėl, kad tose šalyse už pinigus galima nusipirkti bet kokį norimą dokumentą. Afrikos šalių valdininkų, policijos korupcija įgavo neregėtą mastą. Iš buvusios Sovietų Sąjungos valstybių, daugelio ekspertų nuomone, į tą sąrašą pateks Armėnija. Nes Armėnija tvirtai pirmauja tarp visų buvusių SSRS „respublikų“, iš kurios emigrantų srautas plaukia būtent į Prancūziją. Tai nieko stebėtino, nes armėnų diaspora Prancūzijoje nuo seno yra gana gausi ir jos atstovai, ypač smarkiai praturtėję, turi nemažą įtaką netgi Prancūzijos valdžios viršūnėse.

Kol kas planuojama, kad DNR testai atvykti į Prancūziją siekiantiems giminaičiams ar apsimetantiems tokiais, bet neturintiems dokumentų, bus atliekami pačių imigrantų sąskaita. Toks „malonumas“ jiems kainuotų nuo 300 iki 400 eurų. Nuskurdusių Afrikos šalių žmonėms tai labai dideli pinigai. Nepaisant to, DNR testų įvedimo priešininkai, apsimetę moralės ir demokratijos sergėtojais, jau kelia triukšmą ne tik dėl šio įstatymo „nedemokratiškumo“, bet ir aiškina, kad DNR testas garantuoja teisingą rezultatą tiktai 99,99 proc., o ne visu šimtu. Tai, pasirodo, yra labai blogai, nes iš 10 tūkstančių testuojamų gali būti viena klaida – o tai yra demokratijos pažeidimas. Žinoma, tokie perlenkimai ginant demokratiją ir žmogaus teises Prancūzijoje ne naujiena ir niekas tuo nebesistebi.

Be to, Prancūzijos vyriausybė jau suaktyvino kovą su tais, kurie jau anksčiau nelegaliais keliais ir būdais pateko į šalį. Vietiniai valdžios pareigūnai pirmą kartą gavo oficialias kvotas dėl nelegalių imigrantų deportacijos – iki šių metų pabaigos bus deportuota 25 tūkstančiai nelegalų. Tą procesą kontroliuos pats prezidentas. Iš tiesų legali ir nelegali imigracija sukėlė Prancūzijai didžiulių socialinių ir politinių problemų. Nemažai tų imigrantų, gaudami nemažas socialines išmokas, net negalvoja dirbti ir tapo didele našta visuomenei. Be to, nepritampantys ir nenorintys pritapti prie juos priglaudusios valstybės kultūros, papročių, kalbos, jie yra nuolatiniai įvairiausių riaušių kurstytojai ir dalyviai.

Neatsitiktinai Prancūzijos pavyzdžiu, siekiant pažaboti imigraciją, rengiasi pasekti ir Italija. Italijos parlamento „Nacionalinio aljanso“ partijos senatorius Alfredas Mantovanas jau parengė analogiško įstatymo projektą. Senatorius A.Mantovanas ne vienišas. Netgi Italijos kairieji, kurie dažnai lošia imigrantų, kaip savo elektorato korta, ima suvokti, kad toks nelegalų antplūdis nieko gero nežada.

Petras KATINAS

© 2007 „XXI amžius“