Ne vienų vieni, bet netoli to
Petras KATINAS
Įvyko tai, ką iš anksto žadėjo Rusijos prezidentas
V.Putinas: Rusijos valstybės Dūma vienbalsiai priėmė nutarimą nutraukti
dar šaltojo karo pabaigoje pasirašytą susitarimą dėl įprastinės
ginkluotės ir kariuomenės dalinių Europoje skaičiaus dislokavimo.
Tiesa, tą Dūmos nutarimą dar turi patvirtinti irgi kišeniniai aukštojo
parlamento rūmai Senatas, tačiau tai tik butaforinė procedūra.
Jau seniai nei Dūma, nei Senatas nieko nesprendžia, tik patvirtina
Kremliaus šeimininko pasiūlymus. Deputatai, klusniai kilnodami rankas,
kaip sovietinėje Aukščiausioje Taryboje, tiktai lenktyniauja tarpusavyje,
kuris labiau įsiteiks šeimininkui. Kalbėdamas iš Dūmos tribūnos
Rusijos armijos generalinio štabo viršininkas generolas Balujevskis
be užuolankų pareiškė, kad NATO ir Europos šalims, kurios neva iki
šiol neratifikavo sutarties, tai labai atsirūgs, nes Rusija dislokuos
savo pajėgas pirmiausia artimiausių kaimynų pašonėje. Konkrečiai,
Kaliningrado srityje ir europinėje Rusijos dalyje. Tai jau atviras
grūmojimas ir savotiškas priminimas, jog Rusija gali bet kada panaudoti
savo ginkluotąsias pajėgas. Generalinio štabo viršininkas netgi
visiškai nusišnekėjo, teigdamas, kad Baltijos šalių kariuomenės
sparčiai ginkluojasi ir kelia grėsmę Rusijai
Tokie ir panašūs pareiškimai
labai jau primena 19391940 metų Kremliaus vadovų politiką. Tiesa,
kol kas Maskva dar nesiryžta atvirai konfrontacijai su Vakarų pasauliu.
Naudojama gudresnė taktika pagal principą skaldyk ir valdyk. Visiška
demagogija yra tai, kad Baltijos valstybės, neratifikavusios 1990
metais Paryžiuje pasirašytos sutarties, kelia kažkokią grėsmę. Tai
yra įtampos didinimas ne tik Europoje, bet ir pasaulyje demonstruojant
savo karinę galią. Beje, kalbos, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos
bus smarkiai padidintos Kaliningrade, labai aktualios Lietuvai ir
kitoms Baltijos šalims. Keistokai skamba mūsų Seimo Užsienio reikalų
komiteto pirmininko J.Karoso samprotavimai, kad Rusijos pasitraukimas
iš 1990 metų sutarties dėl įprastinės ginkluotės Europoje nėra pavojingas
dalykas tai esą priešrinkiminės kovos triukas siekiant pademonstruoti
savo galią ne tiek Europai ir Rusijos kaimynams, bet paprastiems
rusams. Tačiau juk Kremlius ir prezidentas V.Putinas jau keleri
metai vykdo tokią agresyvią politiką ir tas procesas tolydžio plečiamas.
Aišku, Maskva kol kas dar nenutraukia santykių
su NATO, tačiau nuolat kelia vis naujus reikalavimus Aljansui ir
Jungtinėms valstijoms. Pagaliau, kokie gali būti normalūs santykiai
su NATO, jeigu Rusijos nuolatiniu atstovu prie NATO skiriamas Dūmos
deputatas, aršus nacionalistas, buvęs partijos Rodina vadovas
Dmitrijus Rogozinas, kuriamos naujos partijos Didžioji Rusija
(Velikaja Rosija) pagrindinis ideologas bei įkvėpėjas!
Kaip teigia Izvestijų dienraščio politikos apžvalgininkas
Aleksandras Latyševas, D.Rogozino paskyrimas akivaizdus noras
įgelti Aljansui skiriant pasiuntiniu asmenį, pasaulyje žinomą kaip
aršiausią imperininką, su kuriuo neįmanoma derėtis, kaip ir su buvusiu
SSRS užsienio reikalų ministru A.Gromyka, gavusiu misterio Ne
pravardę.
Be abejo, Lietuvai labai svarbu, kad bent jau
Europos Sąjunga kalbėtų vienu balsu, pirmiausia ne tik energetinio
saugumo klausimais. Apie tai ES lyderiams priminė ES viršūnių susitikime
Lietuvos prezidentas pareiškęs, kad ES tebus tiktai popierinis
tigras, jeigu nesuras bendros kalbos su Rusija. Deja, ES silpnadvasiškumas
pasireiškia kiekvienąkart, vos tik pradedama kalbėti apie dujų ir
naftos tiekimą. Pažadai atkreipti dėmesį į vis blogėjančią žmogaus
teisių padėtį Rusijoje, nuolatinį kaimynų spaudimą pažadais ir lieka.
Briuselio biurokratai ir didžiausių ES valstybių lyderiai dažniausiai
užmerkia akis į pernelyg jau akivaizdų Rusijos siekį tapti pasaulio
hegemonu. Vis dažniau metami iššūkiai ir kol kas galingiausiai pasaulio
valstybei JAV. Štai šiomis dienomis vienas artimas V.Putinui Kremliaus
administracijos pareigūnas pareiškė: Be Rusijos palaikymo, Vašingtonas
dabar negali ir pajudėti į priekį visuose klausimuose. Ar tai būtų
branduolinė Šiaurės Rusijos programa, ar padėtis Artimuosiuose Rytuose,
globalinės energetinės problemos ir t. t. Dabartinė Rusijos vadovybė
jau pakankamai įrodė, kad bet kokius amerikiečių planus galima ignoruoti
be jokių pasekmių.
Po 10-ties metų Maskvoje apsilankęs buvęs sovietų
disidentas Vladimiras Bukovskis aiškiai pasakė, kad dabartinė Rusijos
čekistų valdžia griauna paskutiniuosius demokratijos likučius, o
naudodama dujų ir naftos išteklius siekia tapti pirmąja pasaulio
valstybe. Taip ir daroma. Pirmiausia įvairiausiomis, ne tik politinėmis
priemonėmis, spaudžiant savo kaimynes. Ypač Baltijos šalis. Neatsitiktinai
pradėjus statyti vakarinėje Baltijos jūros dalyje prie Suomijos
įlankos Ust Lugos uostą, pats V.Putinas ir Rusijos geležinkelių
vadovas (Lietuvos ordino kavalierius) Vladimiras Jakuninas atvirai
skelbia, kad 120 milijonų tonų pajėgumo Ust Lugos uostas sužlugdys
ne tik Baltijos šalių uostus, bet ir jų tranzitą, nes visi Rusijos
kroviniai keliaus per jį. Galima priminti, kad pernai rudenį, dalyvaujant
pačiam V.Putinui, buvo atidaryta geležinkelio vagonų ir automobilių
keltų linija į Baltijską. Tai buvo pristatoma kaip alternatyva tranzito
keliui per Lietuvą.
Taigi visi faktai rodo, kad Rusijos spaudimas
didėja, o Europos Sąjunga, nors ir finansuodama daugelį sričių,
faktiškai nieko nedaro, kad atremtų politinį ir energetinį Rusijos
spaudimą Baltijos šalims. Visos kalbos apie vieną balsą kalbomis
ir lieka. Vargu ar tas vienbalsis kalbėjimas atsiras ir patvirtins
ES Reformų sutartį. Tuo labiau kad tai yra dokumentas, skirtas daugiausia
eurobiurokratams ir politikams. Toje Reformų sutartyje yra labai
mažai konkrečių planų, o tiktai įprastos skambios deklaracijos.
Taigi norom nenorom tenka pripažinti, kad mūsų Prezidento baiminimas,
jog ES liks tik popieriniu tigru, nėra be pagrindo.
Paskutinėmis dienomis vienas įtakingas JAV laikraštis
išmąstė, kad dabar Rusija laikosi šaltojo karo pozicijos Lenkijos
ir Lietuvos atžvilgiu. Ko gero, tas laikraštis teisus. Mat Lietuva,
besiskelbianti strategine didelės Lenkijos partnere, gana nepatogi
Rusijai. Neatsitiktinai minint naują Rusijos valstybinę šventę Liaudies
vienybės dieną, V.Putinas padėjo gėles prie paminklo Mininui ir
Požarskiui, kurie esą išvijo iš rusų šventos žemės lenkų ir lietuvių
grobikus bei interventus.
Kad Rusija ir toliau šokdins Europą niekas neabejoja.
Paskutinėje savo kalboje Rusijos ir ES aukščiausiojo lygio susitikime
V.Putinas pareiškė, kad steigiamas Laisvės ir demokratijos Europos
institutas skelbs apie žmogaus teisių padėtį Europos valstybėse.
Įdomu, kad to instituto darbą finansuos Rusija, todėl V.Putinas
patarė ES vadovams pernelyg nesidžiaugti tuo. Iš tiesų, galima jau
dabar numatyti, apie kokių žmogaus teisių pažeidimus skelbs tas
Maskvos finansuojamas institutas. Pirmiausia didžiausiais žmogaus
teisių ir demokratijos pažeidėjais bus paskelbtos Baltijos valstybės,
o vėliau ir kitos, kurios išdrįs nesutikti su Kremliaus dekretu.
© 2007 XXI amžius
|