„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2007 m. lapkričio 14 d., Nr. 20 (157)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Ne vienų vieni, bet netoli to…

Petras KATINAS

Įvyko tai, ką iš anksto žadėjo Rusijos prezidentas V.Putinas: Rusijos valstybės Dūma vienbalsiai priėmė nutarimą nutraukti dar „šaltojo karo“ pabaigoje pasirašytą susitarimą dėl įprastinės ginkluotės ir kariuomenės dalinių Europoje skaičiaus dislokavimo. Tiesa, tą Dūmos nutarimą dar turi patvirtinti irgi kišeniniai „aukštojo parlamento rūmai“ – Senatas, tačiau tai tik butaforinė procedūra. Jau seniai nei Dūma, nei Senatas nieko nesprendžia, tik patvirtina Kremliaus šeimininko pasiūlymus. Deputatai, klusniai kilnodami rankas, kaip sovietinėje Aukščiausioje Taryboje, tiktai lenktyniauja tarpusavyje, kuris labiau įsiteiks šeimininkui. Kalbėdamas iš Dūmos tribūnos Rusijos armijos generalinio štabo viršininkas generolas Balujevskis be užuolankų pareiškė, kad NATO ir Europos šalims, kurios neva iki šiol neratifikavo sutarties, tai labai atsirūgs, nes Rusija dislokuos savo pajėgas pirmiausia artimiausių kaimynų pašonėje. Konkrečiai, Kaliningrado srityje ir europinėje Rusijos dalyje. Tai jau atviras grūmojimas ir savotiškas priminimas, jog Rusija gali bet kada panaudoti savo ginkluotąsias pajėgas. Generalinio štabo viršininkas netgi visiškai nusišnekėjo, teigdamas, kad Baltijos šalių kariuomenės sparčiai ginkluojasi ir kelia grėsmę Rusijai… Tokie ir panašūs pareiškimai labai jau primena 1939–1940 metų Kremliaus vadovų politiką. Tiesa, kol kas Maskva dar nesiryžta atvirai konfrontacijai su Vakarų pasauliu. Naudojama gudresnė taktika pagal principą – skaldyk ir valdyk. Visiška demagogija yra tai, kad Baltijos valstybės, neratifikavusios 1990 metais Paryžiuje pasirašytos sutarties, kelia kažkokią grėsmę. Tai yra įtampos didinimas ne tik Europoje, bet ir pasaulyje demonstruojant savo karinę galią. Beje, kalbos, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos bus smarkiai padidintos Kaliningrade, labai aktualios Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Keistokai skamba mūsų Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko J.Karoso samprotavimai, kad Rusijos pasitraukimas iš 1990 metų sutarties dėl įprastinės ginkluotės Europoje nėra pavojingas dalykas – tai esą priešrinkiminės kovos triukas siekiant pademonstruoti savo galią ne tiek Europai ir Rusijos kaimynams, bet paprastiems rusams. Tačiau juk Kremlius ir prezidentas V.Putinas jau keleri metai vykdo tokią agresyvią politiką ir tas procesas tolydžio plečiamas.

Aišku, Maskva kol kas dar nenutraukia santykių su NATO, tačiau nuolat kelia vis naujus reikalavimus Aljansui ir Jungtinėms valstijoms. Pagaliau, kokie gali būti normalūs santykiai su NATO, jeigu Rusijos nuolatiniu atstovu prie NATO skiriamas Dūmos deputatas, aršus nacionalistas, buvęs partijos „Rodina“ vadovas Dmitrijus Rogozinas, kuriamos naujos partijos „Didžioji Rusija“ („Velikaja Rosija“) pagrindinis ideologas bei įkvėpėjas!

Kaip teigia „Izvestijų“ dienraščio politikos apžvalgininkas Aleksandras Latyševas, D.Rogozino paskyrimas – akivaizdus noras įgelti Aljansui skiriant pasiuntiniu asmenį, pasaulyje žinomą kaip aršiausią imperininką, su kuriuo neįmanoma derėtis, kaip ir su buvusiu SSRS užsienio reikalų ministru A.Gromyka, gavusiu „misterio Ne“ pravardę.

Be abejo, Lietuvai labai svarbu, kad bent jau Europos Sąjunga kalbėtų vienu balsu, pirmiausia ne tik energetinio saugumo klausimais. Apie tai ES lyderiams priminė ES viršūnių susitikime Lietuvos prezidentas pareiškęs, kad ES tebus tiktai „popierinis tigras“, jeigu nesuras bendros kalbos su Rusija. Deja, ES silpnadvasiškumas pasireiškia kiekvienąkart, vos tik pradedama kalbėti apie dujų ir naftos tiekimą. Pažadai atkreipti dėmesį į vis blogėjančią žmogaus teisių padėtį Rusijoje, nuolatinį kaimynų spaudimą pažadais ir lieka. Briuselio biurokratai ir didžiausių ES valstybių lyderiai dažniausiai užmerkia akis į pernelyg jau akivaizdų Rusijos siekį tapti pasaulio hegemonu. Vis dažniau metami iššūkiai ir kol kas galingiausiai pasaulio valstybei – JAV. Štai šiomis dienomis vienas artimas V.Putinui Kremliaus administracijos pareigūnas pareiškė: „Be Rusijos palaikymo, Vašingtonas dabar negali ir pajudėti į priekį visuose klausimuose. Ar tai būtų branduolinė Šiaurės Rusijos programa, ar padėtis Artimuosiuose Rytuose, globalinės energetinės problemos ir t. t. Dabartinė Rusijos vadovybė jau pakankamai įrodė, kad bet kokius amerikiečių planus galima ignoruoti be jokių pasekmių“.

Po 10-ties metų Maskvoje apsilankęs buvęs sovietų disidentas Vladimiras Bukovskis aiškiai pasakė, kad dabartinė Rusijos čekistų valdžia griauna paskutiniuosius demokratijos likučius, o naudodama dujų ir naftos išteklius siekia tapti pirmąja pasaulio valstybe. Taip ir daroma. Pirmiausia įvairiausiomis, ne tik politinėmis priemonėmis, spaudžiant savo kaimynes. Ypač Baltijos šalis. Neatsitiktinai pradėjus statyti vakarinėje Baltijos jūros dalyje prie Suomijos įlankos Ust Lugos uostą, pats V.Putinas ir Rusijos geležinkelių vadovas (Lietuvos ordino kavalierius) Vladimiras Jakuninas atvirai skelbia, kad 120 milijonų tonų pajėgumo Ust Lugos uostas sužlugdys ne tik Baltijos šalių uostus, bet ir jų tranzitą, nes visi Rusijos kroviniai keliaus per jį. Galima priminti, kad pernai rudenį, dalyvaujant pačiam V.Putinui, buvo atidaryta geležinkelio vagonų ir automobilių keltų linija į Baltijską. Tai buvo pristatoma kaip alternatyva tranzito keliui per Lietuvą.

Taigi visi faktai rodo, kad Rusijos spaudimas didėja, o Europos Sąjunga, nors ir finansuodama daugelį sričių, faktiškai nieko nedaro, kad atremtų politinį ir energetinį Rusijos spaudimą Baltijos šalims. Visos kalbos apie „vieną balsą“ kalbomis ir lieka. Vargu ar tas vienbalsis kalbėjimas atsiras ir patvirtins ES Reformų sutartį. Tuo labiau kad tai yra dokumentas, skirtas daugiausia eurobiurokratams ir politikams. Toje Reformų sutartyje yra labai mažai konkrečių planų, o tiktai įprastos skambios deklaracijos. Taigi norom nenorom tenka pripažinti, kad mūsų Prezidento baiminimas, jog ES liks tik „popieriniu tigru“, nėra be pagrindo.

Paskutinėmis dienomis vienas įtakingas JAV laikraštis išmąstė, kad dabar Rusija laikosi „šaltojo karo“ pozicijos Lenkijos ir Lietuvos atžvilgiu. Ko gero, tas laikraštis teisus. Mat Lietuva, besiskelbianti strategine didelės Lenkijos partnere, gana nepatogi Rusijai. Neatsitiktinai minint naują Rusijos valstybinę šventę Liaudies vienybės dieną, V.Putinas padėjo gėles prie paminklo Mininui ir Požarskiui, kurie esą išvijo iš rusų šventos žemės lenkų ir lietuvių grobikus bei interventus.

Kad Rusija ir toliau šokdins Europą – niekas neabejoja. Paskutinėje savo kalboje Rusijos ir ES aukščiausiojo lygio susitikime V.Putinas pareiškė, kad steigiamas Laisvės ir demokratijos Europos institutas skelbs apie žmogaus teisių padėtį Europos valstybėse. Įdomu, kad to instituto darbą finansuos Rusija, todėl V.Putinas patarė ES vadovams pernelyg nesidžiaugti tuo. Iš tiesų, galima jau dabar numatyti, apie kokių žmogaus teisių pažeidimus skelbs tas Maskvos finansuojamas institutas. Pirmiausia didžiausiais žmogaus teisių ir demokratijos pažeidėjais bus paskelbtos Baltijos valstybės, o vėliau ir kitos, kurios išdrįs nesutikti su Kremliaus dekretu.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija