Kiekvienas antklodę traukia į save
Petras KATINAS
Spalio 5-6 dienomis Dušanbėje įvykęs NVS šalių
aukščiausiojo lygio susitikimas dar kartą parodė, kad tarp buvusių
SSRS respublikų nesutarimų yra kur kas daugiau nei sąlyčio taškų.
Pakankamai aišku, kad NVS šalys pasiskirstė pagal interesų grupes.
Pirmiausia, septynios NVS narės priėmė NVS reformavimo konvenciją,
o Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanas ir Turkmėnija atsisakė ją paremti.
Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka netgi neatvyko
į šį aukščiausiojo lygio susitikimą, savo neatvykimą paaiškindamas
sudėtinga vidaus politine situacija. Tačiau būtent tomis dienomis
V.Juščenka demonstratyviai surengė oficialų vizitą į Paryžių, kur
vedė derybas su Prancūzijos prezidentu N.Sarkozy ir ten viešėjusiu
buvusiu JAV prezidentu B.Klintonu. Kad V.Juščenka ignoruos Dušanbės
susitikimą, buvo galima prognozuoti iš anksto. Kijevas seniai laikosi
politikos, kad santykius su kaimynais NVS nariais reikia grįsti
dvišaliais susitarimais, o ne kažkokiais bendrais, privalomais visoms
NVS narėms sprendimais, kurie, beje, dažniausiai lieka popieriuje.
Kad ir kaip ten būtų, bet Ukrainos vadovo nedalyvavimas vėl patvirtino
prognozes, kad NVS didžiausio posovietinio aljanso subyrėjimas
yra tiktai laiko klausimas.
Kiek netikėtas buvo Gruzijos prezidento Michailo
Saakašvilio atvykimas į Dušanbė, ypač po to, kai Gruzijos vadovas
JT Generalinėje Asamblėjoje pareikalavo išvesti Rusijos taikdarius
iš Abchazijos ir Pietų Osetijos. M.Saakašvilis akcentavo, kad šiuo
metu Gruzijos santykiuose su NVS negalioja jokia pozityvi pozicija.
Mūsų santykiai yra geri praktiškai su visomis NVS šalimis, bet
yra daug neišspręstų klausimų su Rusijos Federacija. Iš tikrųjų
Rusija Gruzijos atžvilgiu taiko šimtaprocentinį ekonominį, prekybinį,
transporto, netgi vizų embargą, pabrėžė Gruzijos prezidentas.
Vien dėl to Rusijos prezidentas susitiko su M.Saakašviliu akis
į akį. Sprendžiant iš laikraščio Moskovskije novosti publikacijų,
susitikime nebuvo nutarta kas nors konkretaus. Matyt, todėl tuoj
po oficialaus NVS vadovų susitikimo M.Saakašvilis skubiai išskrido
namo. Negana to, Turkmėnijos prezidentas G.Berdymuchamedovas, prieš
NVS viršūnių susitikimą grįžęs iš Niujorko, atsisakė pasirašyti
NVS reformų konvenciją ir aiškiai išvengė susitikimo su V.Putinu.
Mat Kremliaus šeimininkas akivaizdžiai norėjo paspausti Turkmėnijos
vadovą dėl jo pozicijos tiesiant Kaspijos dujotiekį. Nepaisant to,
Rusijos prezidentas V.Putinas Dušanbės susitikimo rezultatus pavadino
beveik revoliuciniais. Tačiau net ir labai palankūs Kremliui politikos
specialistai ir komentatoriai abejoja, ar NVS reformų konvencija,
kurią daugiau nei metus kūrė Kazachstano prezidentas Nursultanas
Nazarbajevas, gali sutelkti visas NVS šalis ir padaryti Sandraugą
ne tik NVS prezidentų klubu, bet ir efektyviu tarpvalstybiniu junginiu.
Taip pat labai miglotos jau seniai garsiai skelbiamos perspektyvos
dėl NVS valstybių Muitų sąjungos. Kaip komentavo nenorėjęs skelbti
savo pavardės aukštas V.Putino administracijos pareigūnas, netgi
tarp vadinamosios trijų sąjungos Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos
lyderių iškilo labai rimtų nesutarimų muitų klausimu.
Kaip pranešama Dušanbės rūmuose Somoni, kuriuose
vyko NVS viršūnių susitikimas, Rusijos prezidentas V.Putinas ir
Baltarusijos batka A.Lukašenka vos nekibo į atlapus vienas kitam.
Pirmiausia dėl energetinių problemų traktavimo ir sprendimo. Baltarusijos
prezidentas A.Lukašenka griežtai pareikalavo iš V.Putino, kad Rusija
parduotų dujas Baltarusijai už tą pačią kainą, kaip pačios Rusijos
vartotojams. V.Putinas tą pasiūlymą kategoriškai atmetė. Praėjus
vos dviem dienoms po V.Putino ir A.Lukašenkos aštraus pokalbio,
Minsko valdžia paskelbė oficialią savo poziciją dėl vadinamosios
Muitų sąjungos. Jame sakoma: Nesuderinus pozicijų dėl energetinių
resursų kainų, Muitų sąjungos klausimo sprendimas sunkiai įmanomas.
Įtakingas Baltarusijos prezidento A.Lukašenkos patarėjas Valentinas
Rybakovas atvirai prakalbo, kad Maskva, kurdama Muitų sąjungą, siekia
naudos tiktai sau, bet ne tos sąjungos partneriams. Tuo tarpu Baltarusijos
analitinio centro Strategija pagrindinis ekspertas Valerijus Karbalievičius
prognozuoja, kad Baltarusija stabdys Muitų sąjungos įkūrimą švelniai,
sugalvodama vis naujus reikalavimus. Kartu Minskas ir toliau intensyviai
spaus Maskvą dėl energetinių resursų kainų. Pasak V.Karbalievičiaus,
A.Lukašenka puikiai supranta, kad Maskvai trijų partnerių (Rusijos,
Baltarusijos ir Kazachstano) Muitų sąjunga kur kas labiau reikalinga
nei Minskui, kuris pernelyg nesistengė, kad būtų realizuota net
dvišalė Rusijos ir Baltarusijos muitų sąjunga. Ką jau kalbėti apie
bendros valiutos (rusiško rublio) įvedimą. Dabar apie tai jau apskritai
nekalbama nei Maskvoje, nei Minske.
© 2007 XXI amžius
|