„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2007 m. lapkričio 28 d., Nr. 21 (158)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Rusija rinkimų išvakarėse

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Per pasaulio televizijas buvo
rodomi kadrai, kaip suimamas
Garis Kasparovas
Reuters nuotrauka

Rusijoje Dūmos rinkimai įvyks gruodžio 2 dieną. Tęsiasi rinkimų kampanija. Ši rinkiminė kampanija itin triukšminga, išsiskirianti skandalais ir valdžios spaudimu opozicijai. Kad šie rinkimai bus teisingi ir demokratiški, netiki nei opozicijos veikėjai ir žurnalistai, nei didelė dalis šalies gyventojų. Pagal Levados sociologinio centro atliktas piliečių apklausas, du trečdaliai apklaustųjų mano, kad šie rinkimai nebus demokratiški. Daugelis dar prisimena buvusius rinkimus į Dūmą, kai įvairiuose Rusijos regionuose balsavo tūstančiai „mirusių sielų“ – jau iš tikrųjų mirusių arba išvykusių į užsienį bei praradusių pilietybę piliečių. Abejoti rinkimų demokratiškumu verčia ir faktas, kad trys pagrindiniai televizijos kanalai yra valdžios rankose, Kremliui artimi asmenys – A. Usmanovas, V. Potaninas ir kiti – valdo didelę dalį laikraščių.

Pagrindinės valdžios partijos – „Vieningoji Rusija“ ir jos satelitas „Teisingoji Rusija“, vadovaujama Federacijos rūmų pirmininko S. Mironovo. „Vieningąją Rusiją“ aktyviai remia judėjimas „Naši“ (jaunimo judėjimas, remiantis prezidentą V. Putiną ir Kremliaus politiką). Šios partijos sąraše pirmu numeriu įrašytas prezidentas V. Putinas. Kremliui artima ir Liberalų demokratų partija, vadovaujama V. Žirinovskio. V. Ziuganovo vadovaujama Rusijos komunistų partija, nors kartais ir pakritikuoja valdžios struktūras, pritaria Kremliaus imperialistinei politikai.

Rinkimų kovoje dalyvauja ir opozicinės partijos – Dešiniųjų jėgų sąjunga ir partija „Jabloko“, vadovaujama Grigorijaus Javlinskio. Rinkiminį sąrašą sudarė ir opozicinis blokas „Kita Rusija“, vadovaujamas Gario Kasparovo ir sudarytas iš kelių partijų ir judėjimų. Tačiau vyriausioji rinkimų Komisija šio sąrašo neregistravo. „Kitos Rusijos“ atstovai iškėlė savo kandidatūras kai kuriose vienmandatėse apygardose. „Kita Rusija“ nuo 2006 metų pradžios pastoviai organizuoja demonstracijas ir eitynes, vadinamas „Nesutinkančiųjų maršu“. Pereitą pavasarį Maskvoje šios eitynės buvo sustabdytos brutalia jėga, tam panaudota 20 tūkstančių kariškių ir milicininkų. Suimta per 300 žmonių. Per viso pasaulio televizijas buvo rodomi filmuoti kadrai, kaip suimamas Garis Kasparovas.

Lapkričio 24 dieną Maskvoje vėl buvo surengtas „Nesutinkančiųjų maršas“. Jame dalyvavo tūkstančiai žmonių, judėjimo „Kita Rusija“ lyderiai Garis Kasparovas, Vladimiras Ryžkovas, Georgijus Satarovas, Dešiniųjų jėgų sąjungos lyderiai Borisas Nemcovas ir Andrejus Belychas. Milicija ir specialios paskirties būriai panaudojo jėgą prieš taikius demonstrantus, žmonės buvo mušami, pjudomi šunimis, suimta per 100 žmonių, tame tarpe ir Garis Kasparovas. FSB ir milicijos darbuotojai vykdė kratas „Kitos Rusijos“ būstinėje ir internetinio leidinio „kasparov.ru“ biure.

Opozicijos renginius – „Nesutinkančiųjų maršus“ ir kitas panašaus pobūdžio akcijas remia žymūs intelektualai – istorikas J. Afanasjevas, rašytojas B. Akuninas (Čchartašvilis), chemikas, žmogaus teisių gynėjas J. Ginsburgas ir kiti.

Į rinkimų kampaniją aktyviai kišasi milicija ir Federalinė saugumo tarnyba. Milicininkai ir FSB pareigūnai konfiskavo 14 milijonų rinkiminių bukletų ir agitacinių lapelių, priklausančių Dešiniųjų jėgų sąjungai. Dalis šios medžiagos buvo konfiskuota tiesiog spaustuvėse – FSB darbuotojai naktį įsilaužė į spaustuves ir agitacinę medžiagą išvežė. Omske vietos Dešiniųjų sąjungos skyriaus lyderiai nuo lapkričio 16 dienos badauja, protestuodami prieš agitacinės medžiagos konfiskavimą.

Partija „Jabloko“ atstovai aktyviai dalyvauja rinkiminėje kampanijoje, jos lyderiai pastoviai rengia susitikimus su rinkėjais įvairiuose Rusijos regionuose. Jie laikosi kiek nuošaliau nuo kitų pagrindinių opozicinių jėgų – Dešiniųjų jėgų sąjungos ir „Kitos Rusijos“.

Iškyla klausimas – ar Dūmos rinkimų rezultatai gali atnešti daug pokyčių? Labai abejotina. Šie rinkimai vadinami prezidento rinkimų generaline repeticija. Rusijoje pagrindiniai valdžios svertai susitelkia Kremliuje – prezidento Putino administracijoje. Nemažai galios turi įvairios ministerijos, kitos žinybos. Labai didelius įgaliojimus turi Federalinė saugumo tarnyba. Kartais Rusijoje vartojamas toks posakis – Rusiją valdo „Ozero“ (Rosijei upravliajet „Ozero“). Ir šiame pasakyme daug tiesos. „Ozero“ – tai prie Peterburgo esantis kolektyvinių sodų kompleksas, kuriame įsikūrę daugiausia KGB atstovai Putinas, Patruševas, Jakuninas, Čerkasovas, Zubkovas, Smirnovas. Sąrašą būtų galima tęsti. Paskutiniu metu jau beveik niekas nevadina Rusiją valdančio režimo autoritariniu. V. Putinas yra tik kiek lygesnis tarp lygių kagėbistinės valdžios olimpe.

Šiandieninėje Rusijoje saugumiečių klanai, sudaryti iš dabartinių ir buvusių saugumiečių, turi neribotą galią. Jau egzistuoja ištisos saugumiečių dinastijos. Kai kurių dabartinių saugumiečių ar buvusių pareigūnų, užimančių aukštus postus Kremliuje ar kitose žinybose, jau seneliai 1918-1926 metais buvo čekistai, KGB struktūrose darbavosi ir jų tėvai, dabar tėvų pėdomis seka jie, o jų vaikai jau mokosi KGB mokyklose ar rengiasi tą daryti, dažnai tuokiasi tarpusavyje ir jų atžalos. Buvę saugumo struktūrų atstovai sudaro apie 70 procentų aukštesnio rango Rusijos valdininkų, jie užima įtakingus postus įvairiose ministerijose, muitinėje, valstybiniuose koncernuose. Čia būdingas „2K“ projekto organizavimu Lietuvoje pagarsėjusio KGB generolo V. Jakunino pavyzdys. Jis jau daug metų vadovauja „Rusijos geležinkelių“ bendrovei, turi didelę įtaką ir „Gazprome“. Abiejuose koncernuose daug buvusių spec. tarnybų darbuotojų.

Nuo rudens ypač paaštrėjo kova tarp vadinamųjų „patriotų“ grupuočių (taip Rusijoje vadinami iš saugumiečių ir kitų jėgos struktūrų atstovų sudaryti klanai). Ypač tarpusavyje kovoja I. Sečino (Kremliaus administracijos vadovo pavaduotojo) ir N. Patruševo (FSB direktoriaus) klanas su kita įtakinga grupuote, vadovaujama V. Ivanovo (kito Kremliaus administracijos vadovo pavaduotojo) ir V. Čerkesovo (Valstybinės narkotikų kontrolės komisijos vadovo). Dabartinis premjeras Vladimiras Zubkovas yra laikomas Sečino ir Patruševo grupuotės atstovu. Įtakingos yra ir kitos grupuotės – vicepremjero S. Ivanovo vadovaujamas klanas ir generolo Rušailos grupuotė, į kurią daugiausia susitelkę buvę milicijos pareigūnai.

Rusijos regionuose padėtis labai skirtinga, tiek politine, tiek ekonomine – socialine prasme. Maskva nuo kitų Rusijos regionų skiriasi geresne ekonomine padėtimi. Čia žymiai mažiau nuskurdusių žmonių. Daugelyje regionų klesti nusikalstamumas, kriminalinių struktūrų valdžia. Ramių vietų nedaug – tai Tuva, kai kurių europinių Rusijos sričių atkampūs rajonai. Čia nusikalstamumas kelis kartus mažesnis už bendrą Rusijos vidurkį. Kai kuriuos regionus užvaldė grėsmingi autoritariniai režimai. Galima paminėti Baškiriją, Kalmukiją, Čečėniją. Rachmanovo režimas Baškirijoje kontroliuoja vietos žiniasklaidą ir verslą, opozicijos mitingai išvaikomi omonininkų. Kalmukijoje – nedidelėje respublikoje, turinčioje tik 300 tūkstančių gyventojų, jau nuo 1993 metų įsigalėjo autoritarinis Kirsano Iliumžinovo režimas.

Prezidentas Iliumžinovas ir jo giminaičiai kontroliuoja vietos naftos bendrovę, žiniasklaidą. Per aštuonerius metus čia nužudyti trys žurnalistai ir šiuo metu jau nėra nė vieno oficialaus opozicinio laikraščio. Čečėnijoje prezidento Ramzano Kadyrovo režimas pasižymi žiauriomis represijomis prieš partizanų būrius, juos remiančius žmones ar tuos, kurie kuo nors neįtinka valdžiai. Kadyrovas yra subūręs karinius būrius, kuriuos sudaro apie 5 tūkstančiai narių. Anot vietos gyventojų, šių būrių smogikai kur kas žiauresni už federalinės kariuomenės karius.

Kai kuriuose regionuose – Magadano ir Sachalino srityse, arti Kinijos sienos esančiose Sibiro srityse, valdžia atsidūrė kriminalinių klanų rankose. Šie klanai – tai piramidės principu veikiančios struktūros, į kurias susiliejo slavų ir kaukaziečių gaujos, kinų triados, FSB ir milicijos atstovai. Iš šešėlinio verslo – kontrabandos, prekybos narkotikais, nelegalių miškų kirtimų sukauptas kapitalas naudojamas korumpuotiems ryšiams, perkeliamas į oficialų verslą ar iškeliauja į sąskaitas užsienio bankuose. Klanų kasose, vadinamuose „obščiakuose“, sukaupiamos didelės sumos, dažnai artimos ar net viršijančios stambių miestų biudžetus.

Kai kuriuose regionuose, kuriuose didelė dalis gyventojų yra ne rusų kilmės, vyksta permainos, nacionalinio ir kultūrinio atgimimo procesai. Galima paminėti Tuvą, Buriatiją, Altajaus kraštą. Ingušijoje, Dagestane, Kabardos–Balkarijos respublikoje veikia pogrindinės organizacijos, vadinamieji džamatai. Tai grupės, kuriose studijuojamas islamas, be to, čia mokoma ir karinio parengimo pagrindų – džamatų nariai treniruojasi šaudydami, atlieka kovinės savigynos veiksmus. Vietos valdžia ir FSB imasi represijų prieš džamatų narius, tačiau tai nesustabdo šių judėjimų.

Šie rinkimai pasižymi tuo, kad stambių verslo struktūrų atstovai arba remia valdžios partijas, arba išvis nesikiša į politinius procesus. Po „valymų“ verslo struktūrose, kai buvo sužlugdytas „Jukos“ koncernas, iš Rusijos pabėgo B. Berezovskis, V. Gusinskis, M. Gucerijevas, kalėjime nemažai laiko praleido buvusį premjerą M. Kasjanovą rėmęs verslininkas T. Ležava, jau nėra norinčių remti opoziciją. Aplink „Gazpromą“ susitelkę verslininkai A. Usmanovas, J. Goldovskis ir kiti remia „Vieningąją Rusiją“. Šią partiją remia ir garsus oligarchas V. Bryncalovas, dalyvaujantis rinkimuose šios partijos sąraše. Žirinovskio partija finansuojama iš Žirinovskiui ir jo sūnui I. Lebedevui artimų verslo struktūrų.

Tarptautinėje erdvėje Rusijos santykiai su kitomis šalimis labai skirtingi. Su Vokietijos ir Prancūzijos vadovais palaikomi nuosaikūs, dalykiški santykiai, jau ne tokie artimi, kaip buvo šias šalis valdant G. Šrioderiui ir Ž. Širakui. Rusijos santykiai su Lenkija nuo 2005 metų gana įtempti. Santykiai su D. Britanija įgauna „šaltojo karo“ pobūdį. Tai ne atsitiktinumas. Būtent Britanijoje rado prieglobstį daug politinių emigrantų – B. Berezovskis, vienas iš čečėnų lyderių A. Zakajevas, dvidešimt šeši su „Jukos“ susiję asmenys. Čia atvyko ir stambus verslininkas M. Gucerijevas, Kremliaus persekiojamas už paramą Ingušijos opozicijai, dar nuo sovietinių laikų gyvena buvę žvalgai V. Suvorovas, V. Gordijevskis. Atskaitos taškas santykių blogėjimui buvo 2006 metų lapkričio 1-oji. Tą dieną Londone buvo apnuodytas Aleksandras Litvinenka, buvęs FSB pulkininkas, atvykęs į Britaniją 2000 metų pabaigoje. Žiniasklaidoje jam kartais klijuojama rusų šnipo etiketė. Tačiau tai tik propagandinė klišė – Litvinenka niekada nedirbo užsienio žvalgyboje, jis visą savo tarnybos laiką praleido Rusijoje. A. Litvinenka lapkričio 23 dieną mirė. Buvo nustatyta, kad jis buvo apnuodytas poloniu. Tai pavojinga radioaktyvi medžiaga. Britanijos teisėsauga nustatė, kad su nužudymu susijusi trijų buvusių saugumiečių grupė, atvykusi iš Rusijos. Šiai grupei vadovavo Andrejus Lugovojus. Buvo paskelbta A. Lugovojaus ir kitų įtariamųjų paieška, tačiau Rusija atsisako juos išduoti. Santykiai tarp Rusijos ir D. Britanijos dar labiau pašlijo birželio mėnesį, kai britų teisėsauga suėmė iš Rusijos atvykusį žudiką, kuris ketino nužudyti B. Berezovskį. Litvinenkos mirtis buvo tik viena iš mirčių ilgoje nužudymų ir bandymų nužudyti serijoje. 2006 metų rugsėjį Maskvoje buvo nušautas Centrinio banko direktoriaus pavaduotojas N. Kozlovas, spalio mėnesį buvo nužudyta žinoma žurnalistė A. Politkovskaja, lapkričio mėnesį, praėjus kelioms dienoms po Litvinenkos apnuodijimo, į ligoninę pateko buvęs premjeras J. Gaidaras. Jo kraujyje aptikta nuodingų medžiagų pėdsakų. Be to, lapkritį Maskvoje paslaptingomis aplinkybėmis žuvo ITAR–TAAS žurnalistas A. Varlamovas. Pagal oficialią versiją jis iškrito pro devinto aukšto langą. Prisimindami Vytauto Pociūno atvejį ir analogiškus atvejus sovietmečiu, kai paslaptingomis aplinkybėmis žūdavo valdžiai neparankūs kunigai, disidentai, tokių įvykių savaimine eiga galime abejoti.

Rusijoje galiojantys įstatymai, neva nukreipti prieš ekstremizmą, dažnai tampa opozicijos veikėjams skirtu apynasriu. Remiantis tokiu įstatymu yra iškelta byla opozicijos kandidatui į Dūmą nuo „Jabloko“ partijos A. Piontkovskiui. Jis persekiojamas už savo knygą, kritikuojančią Kremliaus administraciją.

Kai Kremliaus kritikai šalies viduje vadinami ekstremistais, o už šalies ribų – rusofobais, tai primena sovietmečio ar nacistų propagandines klišes. Išties absoliuti dauguma šių kritikų nežemina rusų tautos, palankai vertina rusų kultūrą, tradicijas.

Rusija nuo seno pasižymi stipriomis kultūrinėmis tradicijomis, tai I. Turgenevo, F. Dostojevskio, L. Tolstojaus šalis. Daugelis palankiai vertina ir šių laikų kultūros ir visuomenės veikėjus – L. Gumiliovą, V. Vysockį, A. Voznesenskį, A. Menį, J. Jevtušenką, S. Kara–Murzą. Įvairių šalių, tarp jų ir Lietuvos, vyriausybių atstovai lengvai rasdavo bendrą kalbą su Jelcino laikų administracija. Deja, dabartinės Rusijos lyderiai pasižymi agresyviu požiūriu tiek į opoziciją šalies viduje, tiek užsienio kritikų atsiliepimus.

Tarp kandidatų į Dūmą nemažai įdomių asmenybių, gerai žinomų ir Lietuvoje. Nuo opozicinių jėgų atstovauja I. Chakamada, B. Nemcovas, nuo valdžios partijų – asociacijos „XXI viek“ atstovai J. Kobzonas, A. Kikalašvilis, Kaliningrado gubernatorius G. Bosas, vaistų ir alkoholio magnatas V. Bryncalovas. V. Žirinovskio vadovaujamos Liberalų demokratų partijos sąraše trečiuoju numeriu įrašytas Andrejus Lugovojus, verslininkas, buvęs FSB majoras, ieškomas Britanijos teisėsaugos dėl A. Litvinenkos nužudymo. Lugovojus – stambus verslininkas, saugos koncerno direktorius. Prisiminus, kad per praėjusius Dūmos rinkimus šios partijos sąraše trečiuoju numeriu buvo įrašyta kita spalvinga asmenybė – Solncevo kriminalinės grupuotės lyderis S. Michailovas – tai nekelia didelės nuostabos.

Žvelgiant į kitų metų kovą vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus, jau dabar aišku, kad opozicija nekels bendro kandidato. Nuo opozicinių jėgų kandidatuoti žada keli atstovai – „Jabloko“ lyderis G. Javlinskis, „Kitos Rusijos“ kandidatas, „Jungtinio piliečių fronto“ lyderis G. Kasparovas, buvęs premjeras M. Kasjanovas. Pastarasis kurį laiką dalyvavo bloko „Kita Rusija“ veikloje, tačiau vėliau, siekdamas dalyvauti prezidento rinkimuose, iš šio bloko pasitraukė. Be to, apie ketinimus kandidatuoti prezidento rinkimuose pareiškė žymus disidentas Vladimiras Bukovskis, šiuo metu gyvenantis D. Britanijoje.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai ši kartą nestebės rinkimų Rusijoje, nes iš pradžių Rusijos valdžios atstovai pareiškė, jog nesutinka, kad atvyktų 400 stebėtojų ir buvo leista atvykti tik 70 ESBO atstovų, o vėliau ir jiems atsisakė išduoti vizas.

Žymus Rusijos analitikas, buvęs CŽV direktorius D. Vulsis teigia: „Padėtis Rusijoje grėsminga. Šalis nuo 2000 metų dėsningai tolsta nuo demokratijos ir teisinės valstybės principų. Dabartinė Rusijos santvarka primena Musolinio laikų Italiją“.

D. Britanijoje gyvenantis rašytojas, buvęs GRU darbuotojas V.Suvorovas prognozuoja, kad Rusija suskils jau artimiausiu metu, per 3-6 metus. G. Kasparovas pareiškė: „Pagrindinis valstybės likimui neabejingų piliečių uždavinys yra surasti tinkamas priemones išvengti katastrofos, kuri gresia Rusijai šiuo metu, kai valdantis režimas artėja prie žlugimo ir reali chaoso grėsmė“.

Grėsmės valdančiajam režimui egzistuoja. Ir pagrindinės grėsmės kyla ne iš opozicijos pusės, jos bręsta paties režimo, šios kagėbistinės sistemos viduje. Valdančiųjų klanai susikibo dėl įtakos, dėl finansinių srautų ir valdžios kontrolės. Dar neaišku, kuo baigsis šios grumtynės. Kažin, ar šie rinkimai atneš didesnių pokyčių Rusijoje. Tačiau permainos jau bręsta. Šioje didelėje šalyje susikaupė daug problemų ir Rusija dabartinėje būklėje negali jų išspręsti. Valdžios centralizacija tik skatina sumaištį. Imperijų žlugimas dažnai būna staigus. Ir permainos kaimyninėje šalyje jau ne už kalnų...

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija