|
Pabaltijo šalių ir Čečėnijos laisvės sąsajos
1990-aisiais Čečėnijoje susidomėję sekėme įvykius
Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Gyvendami toje pat imperijoje,
žavėjomės ir iš jūsų godžiai kvėpėme laisvės orą.
Jūsų ryžto pavyzdžiu 1990 m. lapkričio 24 dieną
mūsų sostinėje Grozne įvyko I Visuotinis čečėnų tautos kongresas,
kuris priėmė Deklaraciją dėl Nepriklausomos Čečėnijos Nochčičo sukūrimo.
Tai buvo labai svarbus tautos siekių ženklas valdančiajai komunistų
partinei nomenklatūrai, kuri buvo išsigandusi ir pasimetusi. Toliau
buvo eita parlamentiniu keliu.
Po dviejų dienų prosovietinė Čečėnijos-Ingušijos
autonominės respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė suvereniteto
Deklaraciją, tačiau konkrečių veiksmų nedarė. 1991 metų liepos mėnesį,
dar iki pučo, II Visuotinis čečėnų tautos kongresas pareiškė, kad
Respublika Nochčičo nėra SSRS ir Rusijos sudėtyje. Tai buvo smūgis
imperijai.
Nomenklatūra delsė ir vilkino, atvirai rėmė pučą.
1991 m. rugpjūčio 22 dieną, išnaudojant pučo situaciją, mitingo
Grozne dalyviai pareikalavo Rusijos paskirto vadovo D. Zavgajevo
atsistatydinimo, o rugsėjo 6 d., taikiai spaudžiant visuomenei,
tuometinė Čečėnijos-Ingušijos autonominės respublikos Aukščiausioji
Taryba atsisakė savo įgaliojimų. Tai, matyt, pirmas atvejis SSRS,
kai tokia institucija pasiduoda. Šią dieną Čečėnijoje minime kaip
nepriklausomybės dieną. Tai patvirtina, kad čečėnai savo valstybę
atkūrė teisiniu parlamentiniu ir taikiu būdu. Įdomi detalė: tą
dieną SSRS pripažino Lietuvos nepriklausomybę.
Prisiminėm savo istoriją. Mums niekas nepadėjo,
elgėmės pagal įspūdingus Baltijos valstybių pavyzdžius. Čečėnų tautoje
labai gerbiami kariškiai. Generolas D. Dudajevas, tarnavęs Estijoje,
ten susipažino su Estijos nepriklausomybės siekiais ir pats prisidėjo
prie to, kad 1991 metais Rusijos okupacinė kariuomenė nebuvo panaudota
prieš estų atgimimo veiksmus.
Rusija suprato, kad Čečėnijoje D. Dudajevas jiems
gali būti pavojingas: 1991 m. rugsėjo 17 dieną jam pasiūlyta eiti
SSRS karinių oro pajėgų štabo viršininko pareigas. D. Dudajevas
pasirinko Čečėnijos nepriklausomybę.
1991 m. spalio 27 dieną Čečėnijoje buvo išrinktas
parlamentas ir prezidentas. Po rinkimų, lapkričio 2 dieną, Čečėnijos
parlamentas patvirtino prezidento Įsaką dėl Čečėnijos nepriklausomybės
paskelbimo. Lapkričio 8 dieną SSRS Čečėnijoje ir Ingušijoje įvedė
nepaprastąją padėtį ir įsakė suimti D. Dudajevą bei Visuotinio čečėnų
tautos kongreso narius. Grozne susirinko 500 tūkst. čečėnų ir Rusija
kapituliavo. Galima manyti, kad Rusijos rūpestis dėl Čečėnijos,
kaip pietų fronto, galėjo būti irgi trupiniu, trukdžiusiu jai tramdyti
Baltijos šalis.
1992 m. kovo 12 dieną Čečėnija priėmė Konstituciją.
Reikia padėkoti Lietuvos teisininkams, kurie mus konsultavo dėl
Konstitucijos teksto.
Mes pasiekėme, kad Rusijos kariuomenė, palikusi
lėktuvus, tankus, ginklus ir šaudmenis 1992 m. liepos 7 dieną per
24 valandas paliko Čečėniją. Galima manyti, kad tai irgi prisidėjo
prie Rusijos sprendimo nusileisti Baltijos šalims ir vėliau iš šių
valstybių išvesti savo kariuomenę.
Mūsų istorija patvirtina, kad čečėnai elgėsi teisiškai,
kantriai, ramiai ir taikiai. O dabar Rusijos bandymas sukurti pasauliui
įvaizdį, kad esame teroristų tauta, neturinti jokių tarptautinėje
teisėje įtvirtintų principų ir teisių, tik patvirtina, kad vykdoma
sena, užsilikusi nuo carų laikų grobikiška imperinė politika. Štai
Vakarų laikraščių antraštės apie Čečėniją: Izoliuotas anklavas,
XXI amžiaus getas, Genocido klestėjimas, Kolonijų mėsmalė,
Įkaitų ir lavonų piramidės prekybos centras.
Estų, latvių, lietuvių ir čečėnų istorija turi
neabejotinas laisvės siekio sąsąjas. Ir mes, vardan aukštų humanizmo
principų, manome, kad esame kartu ir šiandien. Dėkojame visiems,
kurie tai supranta ir kalba apie laisvės kelio išsaugojimą.
Aminat Saijeva
Čečėnijos Respublikos Ičkerijos
atstovė Lietuvoje
Pasisakymas tarptautinės konferencijos Kelias
į laisvę diskusijoje
© 2007 XXI amžius
|
